Ar Vašingtone NATO ir vėl nuvils Ukrainą?

Pernai NATO negebėjimas pateikti Ukrainai aiškius narystės terminus sukėlė nepasitenkinimą. Per 2023 m. NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje V. Zelenskis „absurdu“ pavadino Aljanso atsisakymą tai padaryti. Vis dėlto galiausiai jis neįtikino lyderių ir šie tik pareiškė, jog kvietimas bus tada, „kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“.

Vakarų pareigūnai Vašingtone sako, kad tikisi išvengti naujo konflikto, tad V. Zelenskiui jau dabar aiškiai pasakyta, jog konkrečios pažangos nebus. Pasak kelių diplomatų, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas per susitikimą su Ukrainos lyderiu iš anksto išdėstė, kas bus pasiūlyta. Anonimiškumo pageidavęs vienas NATO diplomatas sakė, jog dabar viskas parengta geriau ir „V. Zelenskis turės sutikti su tuo, kas siūloma“.

Sklandus aukščiausiojo lygio susitikimas ypač svarbus JAV prezidentui Joe Bidenui, siekiančiam atitaisyti žalą, prasto jo pasirodymo per debatus padarytą jo perrinkimo kampanijai.

„Arti nulio“

Rusijai trečius metus tęsiant plataus masto karą, Ukraina tebėra tvirtai įsitikinusi, kad vienintelė ilgalaikė jos saugumo garantija yra narystė JAV vadovaujamame Aljanse. Vis dėlto Kijeve suprantama, kad Vašingtono viršūnių susitikimas nepriartins šalies prie narystės. „Tikimybė gauti kvietimą yra artima nuliui“, – sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas ir pridūrė, jog Kijevas tikisi pasinaudoti sąjungininkių „kaltės jausmu“ dėl pažangos stokos kitose srityse.

Labiausiai priartinti Ukrainą prie narystės nelinkusios sunkiasvorės valstybės JAV ir Vokietija, nenorinčios įtraukti NATO į karą su prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija.

Pasak diplomatų, Kijevas padarė kažkiek pažangos vykdydamas pagrindines reformas, pavyzdžiui, karinių pirkimų srityje, tačiau dar reikia daug nuveikti, kad išrautų korupciją.

Siekdami padrąsinti Ukrainą, NATO diplomatai teigia diskutuojantys viršūnių susitikimo deklaracijoje Kijevo narystę pavadinti „negrįžtama“. Greičiausiai Aljansas kalbės ir apie tai, kad dabar Kijevas yra ant „tilto“ įstojimo link. „Putinas sakė, kad Ukraina neturi įstoti į NATO, todėl Vašingtonas turėtų duoti labai griežtą atsaką leisdamas suprasti, jog tai negrįžtamas procesas“, – sakė Europos diplomatas.

NATO teigia, kad ne tik pakeis formuluotes, bet ir sustiprins Vakarų paramą Kijevui. Aljansas perims iš Jungtinių Valstijų ginklų tiekimo koordinavimą. Pasak diplomatų, tai turėtų padėti garantuoti tiekimus, jei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįžtų į Ovalųjį kabinetą.

NATO sąjungininkės taip pat įsipareigojo toliau teikti paramą Kijevui maždaug tokiu pačiu lygiu, koks buvo nuo Rusijos invazijos pradžios – 40 mlrd. eurų per metus. Tačiau pažadas nėra teisiškai įpareigojantis, juolab kad Vašingtonas reikalauja kasmet jį peržiūrėti.

Daugiau sistemų „Patriot“?

Atrodo, kad svarbiausia ir konkreti pagalba, kurią V. Zelenskis gaus Vašingtone, bus įsipareigojimai suteikti Ukrainai naujų oro gynybos sistemų, kad būtų geriau apgintas jos dangus. Kijevas dar balandį pareiškė, jog jam labai reikia dar septynių raketų sistemų „Patriot“, kad atremtų niokojančias Rusijos atakas. Nuo to laiko buvo pasiūlytos tik trys pažangios oro gynybos sistemos, tai padarė Vokietija, Rumunija ir Italija. Pranešama, kad Jungtinės Valstijos dabar svarsto paskelbti, jog suteiks Kijevui dar vieną sistemą „Patriot“. Nyderlandų vadovaujama iniciatyva surinkti dar vieną sistemą taip pat gali būti rezultatyvi.

„Manau, kad turėsime jiems papildomų gerų naujienų šioje srityje“, – sakė aukštas JAV pareigūnas. Prieš viršūnių susitikimą JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad Vašingtonas suteiks naują 2,3 mlrd. dolerių paketą, į kurį įeis ir svarbi oro gynyba.

Pasak vieno diplomato, gavęs daugiau oro gynybos V. Zelenskis bent jau galės jaustis tarsi būtų laimėjęs. „Ko norėtum labiau? Gražių, bet nieko nereiškiančių žodžių deklaracijoje, ar karinės paramos? Akivaizdu, kad Ukrainos prezidentas nori karinės paramos“, – sakė diplomatas.