Ar yra per didelė kaina už buvimą ES?

Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Yra tik kelios Vakarų valstybės, kurios daugiau sumoka į ES biudžetą, negu gauna. Absoliuti dauguma valstybių gauna daugiau, negu sumoka. Bet taip yra, jeigu žiūrėtume grynai piniginę išraišką. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju, jeigu sąžiningai skaičiuotume balansą, tai turėtume sumuoti ir visus praradimus: kiek mes praradome uždarydami Ignalinos AE arba dėl muitų praradimo... Bet šiuo atveju tai kita tema. Tačiau įsivaizduokime save tų „donorų“ vietoje. Mes, ko gero, taip pat pyktume, kad kažkas, kuriam mokame pinigus, nesilaiko mūsų nustatytų taisyklių.

Todėl aš daugelį metų vis klausiu, ar yra per didelė kaina už buvimą ES? Nes vis tiek šie klausimai iškils. Pažvelkime į „pabėgėlių“ problemą. Čia klausimas ne dėl tūkstančio migrantų, kurie vienai ar kitai šaliai paskirti pagal kvotas. Net jeigu tai būtų klausimas ir dėl dešimties tūkstančių, dar būtų galima mąstyti taip: pasidalinome ir užbaigiame šį reikalą, nesipykdami su italais... Bet čia reikia kalbėti apie milijonus. Štai jau paskelbta, kad šiemet į Italiją per jūrą iš Afrikos atplaukė jų daugiau negu pernai, nors metai dar nesibaigė. Ir tai yra visai ne tie, kurie per Graikiją ateina iš Pietryčių Azijos - iš Sirijos, Libijos ar Afganistano. Tai yra visai kitas srautas.

Pažiūrėkime į šį srautą. Europos spauda rašo, kad pakrantėje jau yra susiformavusi milžiniška žmonių masė, atkeliavusi iš vidurio Afrikos, ir ruošiasi plaukti į Europą, tik jiems trūksta laivų. Beje, pas mus visiškai nerašoma, kad ta pati Italija šiandien Libijoje vykdo karinius veiksmus ir bando sulaikyti tą srautą pačioje Afrikoje. Štai jums, europiečiai, gaudykite „sveikinimus“ nuo Muamaro Kadafio... O skaičiai yra tiesiog stulbinantys. Pusė milijono ekonominių migrantų sėdi Libijoje ant kranto, o dar yra dešimtys milijonų, kurie ten veržiasi, visoje Afrikoje. Visi jie ateina skaniai pavalgyti į Europą, manydami, kad čia visiems užteks to skanaus maisto.

Todėl šitas „kvotų“ reikalas yra nepabaigiamas procesas. O Rytų Europos gyventojai tai puikiai suvokia. Dėl to, anksčiau ar vėliau, tiek mūsų visuomenėje, tiek ir Lenkijoje ar Slovakijoje iškils labai aiškus klausimas. Vengrų premjeras Viktoras Orbanas pasakė: „Aš nenoriu tapti europiečiu Europos tautoje, aš noriu išlikti vengru Europoje.“ Šis posakis įeis į istoriją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“