Audrius Butkevičius: pasaulio laukia labai rimti pokyčiai

- Prieš savaitę buvo pasikėsinta į JAV prezidentu vėl norintį tapti D.Trampą. Kaip vertinate minėtą incidentą?

- Matydami D.Trampo populiarumo augimą ir eilę nesėkmių, kurias patyrė dabartinis lyderis Džo Baidenas, demokratai pradėjo nevaldyti liežuvio ir į viešumą pasipylė tekstai, kurių kitaip, kaip provokacija nužudyti,  nepavadinsi. Pasirodė D.Baideno tekstas, kuriame rašoma, kad D.Trampą reikia laikyti taikinio centre ir stabdyti bet kokia kaina. Analogiški Kamelos Haris, Nensės Pelosi tekstai, nekalbant apie kitus veikėjus.

Prodemokratiškoje erdvėje atsirado daugybė vaidinimų, vaizduojančių nužudytą D.Trampą, gatvės pasirodymuose buvo tampoma nukirsta jo „galva". Tai lėmė visuomeninį foną, sukūrusį „ agresiją nukreiptą į pasąmonę"! Ypač tai tinka JAV, kur šaudymas į prezidentus yra savotiškas „nacionalinis sportas". Tokį situacijos paaiškinimą mums pateikia jau sukramtytą. Belieka praryti ir patikėti, kad viskas yra taip.

Aš Dž.Baideno, N.Pelosi ir kitų vaizdingus išsireiškimus vertinu kaip sąmoningą kurstymą nužudyti, nes jie skirti psichiškai nesveiko asmens paieškai - tokio, kuris priimtų transliuojamą mintį kaip įsakymą iš viršaus ar kaip savo apisprendimą. Šią mintį patvirtina ir vėlesni skubūs demokratų lyderių pareiškimai, esą jie ne tai turėjo omenyje. Tačiau šovė tai „į omenį" - ieškomas veikėjas atsirado! Bet kirba ir svarbesnis klausimas: ar be šio raganavimo dar buvo ir suokalbis?

Būtina suvokti, kad kandidato į prezidentus pasirinkimas yra verslas. Tie, kas remia vieną ar kitą kandidatūrą,  labai svarbūs partijai priimant sprendimą. Šūvio į D.Trumpą kontekste auga spaudimas prezidentui Dž.Baidenui ir jo aplinkai atsisakyti dalyvauti rinkimuose. Dž.Baidenas pjudomas saviškių tarsi vilkas šunų.

Pasakojimai apie jo psichinę negalią tampa „tiesa, kuria visi patiki" ir jau surasti 4 nauji demokratų kandidatai: baltasis kosmonautas, spalvotasis buvęs kariškis, 5 knygų autorius, žydas ir Pensilvanijos (valstijos, kurioje šovė į D.Trumpą) gubernatorė. Paskutinis žodis rengiantis rinkimams priklausys demokratams. Štai kontekstas - fonas, kuriame reikia vertinti jauno šaulio figūrą.

- Kalbate apie Tomasą Metju Kruksą?

- Taip. Turime beveik klasikinę situaciją - mokykloje stumdomas ir „užbulintas" jaunuolis, bandantis gelbėti autoritetą tuo, kad ateina į mokyklą vilkėdamas medžiotojo, kas JAV vadinama „fronto tranšėjų drabužiais",  arba  „antrosios konstitucijos pataisos drabužiais".

Šis apdaras valstijose žinomas ir kaip mokyklose šaudančių į draugus bei mokytojus jaunuolių „uniforma", nes leidžia paslėpti panaudoti planuojamą ginklą ir prikišamai teigia, neva šis asmuo turi teisę į savigyną nuo jį puolančio pasaulio. Jaunuolis demonstruoja skriaudikams, kad yra pasirengęs duoti atsaką! Kaip ir vėl, žinoma, tai psichologinis tipažas, pasižymintis įtaigumu, demonstratyvumu ir agresyvumu.

Kitas štrichas - jo šeima. Pažiūros namuose daugiau negu respublikoniškos. Maišto prieš šeimos vertybes metu, 17 -metis T.M.Kruksas paremia demokratus 15 JAV dolerių, tačiau vėliau grįžta prie šeimos vertybių ir tampa klasikiniu respublikonu, kuriam D.Trumpas yra nepriimtinas.

Taip pat jis pakliūva į aiškų kovos tarp buvusio prezidento Ronaldo Reigano pasekėjų, kurie artimesni jo šeimos pažiūroms, ir naujųjų respublikonų su D.Trampu priešakyje kovos sūkurį. Ir iš televizijos gauna patarimą, kaip išspręsti problemą, apie kurią šeimoje dažnai kalba - reikia pašalinti D.Trampą.

Tinkamas vaidmeniui atlikti vaikinas, angažuotas TV ir aplinkos, pasiima tėvo ginklą - šautuvą AR-15 ir iššauna į būsimą prezidentą. Viskas labai gražiai gula į vienišo protestuotojo, naujojo „unabomberio" logiką. Policijai iškrėtus jo automobilį ir namus, randamos medžiagos sprogmenims gaminti. Likviduoti D.Trampą, atsilygini skriaudikams mokykloje, pradėti naudoti sprogmenis - šioje loginėje grandinėje viskas atrodo suprantama ir aišku. Tik šis lengvas aiškumas yra pati didžiausia intriga, verčianti šaukti: „ Netikiu".

- Yra „povandeninių akmenų"?

- Ir nesuprantamų dalykų. Tarkim, kaip toks psichologinis tipažas tiksliai pasirenka laiką prieš respublikonų suvažiavimą, kuriame D.Trampas turi realią galimybę tapti kandidatu ir gauti visai kitokio lygio apsaugą? Laikas pasirinktas tiksliai dar ir todėl, kad respublikonų aplinkoje jau sklando aiškios nuostatos, kas bus D.Trampo viceprezidentu - jaunas senatorius Džeimsas Deividas, garsėjantis protrampiškomis pažiūromis, puikus oratorius bei žmogus, gabus politikai.

Laikas, kuomet jaunikaitis šauna į D.Trampą, rodo, kad buvo puikiai gaudomasi politiniame kalendoriuje. Tai viena. Antra - labai įdomiai neefektyvi apsaugos tarnybų veikla. Yra keli aksiomatiniai dalykai. Vienas jų - apsaugą organizuojantys asmenys turi tiksliai nustatyti potencialias vietas iš kurių gali būti pasikėsinta.

Visada, būtų tai karo menas ar apsauga, ieškoma vietos iš kurios šaulys galėtų efektyviai iššauti - vadinamoji valdančioji aukštuma. Tokias vietas apsauga pradeda kontroliuoti pirmiausia. Šiuo atveju minėta taisyklė ignoruojama ir 20-metis pasirenka vos ne idealią vietą šaudymui. Dar daugiau: jis tupi šioje vietoje ir ruošiasi šūviai ištisas 26 minutes ir nepaisant piliečių pranešimų apie grėsmę, siunčiamų vaizdo su potencialiu šauliu įrašų, policija visiškai nereaguoja!

Trečia - dvidešimtmečio, kuris garsėjo kaip matematikas ir turėjo autisto savybių, gebėjimas naudoti ginklą. Pasirinkta paties populiariausio JAV, pusiau automatinio ginklo versija - šautuvas tolimam šūviui menkai tinkamas, kas rodo, jog buvo žinoma, kad šaulį prisileis į netoli nuo taikinio esančią patogią poziciją. Juolab, kad iš spaudos aiškėja, jog jaunuolis šaudė be optinio taikiklio iš didesnio negu 120 metrų atstumo. O tai iššūkis menkai treniruotam šauliui stresinėje situacijoje.

Iššauti tokį tikslų šūvį, kai pas tave ant stogo jau ropščiasi policininkas, sunkus uždavinys ir profesionaliam snaiperiui. O čia autistas botanikas. Apsisprendimas šauti į paslankų taikinį - galvą - , taip pat įtartinas. To nedarytų net patyręs snaiperis. Šūvių skaičius taip pat kelia įtarimą: paleisti 7 šūviai, beprasmiškai šaudoma į civilius. Tai paprastai daroma norint sukelti paniką minioje ir taip palengvinti šaulio pasitraukimą.

Ar ketino šaudęs jaunuolis pasitraukti? Ar jis turėjo tokią galimybę? Svarbus klausimas: ar tikrai buvo tik vienas šaulys?! Kaip suprantate, visa šiandieninė informacija skirta pabrėžti vienišiaus autisto, naujojo „unabomberio" versijai. O gal taip maskuojamas sąmokslas ir antrasis šaulys?

- Taigi, sąmokslo teorijos atmesti negalima?

- Natūralu, kad visuomenei brukama psichopato versija ir yra minčių apie sąmokslo teorijas bei inscenizacijas šaltinis. Labai anksti ji pasirodė ir davė visus reikalingus atsakymus. Be to, vos tik situacija sulaukė visuomenės dėmesio, prasigirdo nuomonės, jog D.Trampas jau faktiškai yra prezidentas, todėl ir kalbama apie inscenizaciją.

Visgi kaip politinis konsultantas teigiu, kad organizuojant tokį šūvį ir siekiant padidinti kandidato populiarumą, incidentas būtų sukurtas gerokai per anksti. Šioje srityje irgi egzistuoja tam tikros taisyklės. 2-3 savaičių užtenka, kad žmonės pamirštų emocinį įvykį ir jis nebetenka „magiškos" galios. Mano ir kolegų iš JAV požiūriu, tokia inscenizacija, jeigu ji būtų daroma, būtų organizuota spalio viduryje.

Be to, bet kuris politikos konsultantas puikia žino, kad toks emocinis įvykis, kaip pasikėsinimas į kandidatą, negarantuoja, jog pastarojo populiarumas išaugs ir leis laimėti rinkimus. Turim realų atvejį. 1912 metai, prezidentas Franklinas Ruzveltas kovoja su Vudrou Vilsonu ir pirmajam sakant kalbą į jį šaunama. Revolverio kulka pataiko į kišenėje buvusį porstigarą, jį pramuša ir įstringa krūtinėje.

Cituoju prezidentą: „Aš - senas medžiotojas, todėl supratau, kad tai, jog nepradėjau kosėti krauju, rodo, jog sužeidimas nerimtas ir plaučiai nepažeisti." Po šūvio jis dar 1,5 val. sako kalbą, tačiau pralošia rinkimus V.Vilsonui. Kas Lietuvai, beje, buvo gerai, nes taip gimė Tautų apsisprendimo teisės principas, kuriuo 1918 m. pasinaudojo ir mūsų signatarai.

Grįžtant prie naujausio incidento: dramatiškas D.Trampo kruvinas veidas, pakelta ranka, šūksniai „Kovokime". Tik šis didvyriškumas F.Ruzvelto fone stipriai nublanksta. O praėjus kelioms dienoms po įvykio išvis atrodo desperatiškai patetišku. Taip pat bet kuris politikos konsultantas supranta, kad organizuojant tokį rizikingą įvykį, lengva apsigauti ir save diskredituoti, todėl niekas nesiimtų siūlyti šitokio sprendimo savo kandidatui.

Taigi, manau, kad susidūrėme su realia situacija, bet tiriant gali paaiškėti daug netikėtumų. Tarkim, kad jaunuolis buvo naudojamas kaip priedanga, o šaudė kažkas kitas kaip prezidento Džono Kenedžio atveju. Kam tai buvo naudinga? Galima kelti įvairias versijas apie vidines demokratų nesantaikas ar kalbėti apie nesantaiką tarp respublikonų, kur negausūs reiganistai su Nike Heili priešakyje kaltina D.Trampą pavertus seną, respektabilią partiją pajuokos objektu.

Mums bandoma pasakyti, kad jaunuolis šovė į D.Trampą kaip tik dėl to. O gal reikia patikėti, kad šauliui geriau pataikius, JAV būtų kilęs pilietinis karas, išjungiantis šią valstybę iš visų geopolitinių žaidimų ir kaip tik to buvo siekiama? Gal kinai, ar kerštaujantys paskutiniai Alkaidos kareiviai, gal tai - iraniečių kerštas už revoliucinės gvardijos vadovo Kasemo Suleimanio nužudymą? Visos šios versijos tampa galimomis, jeigu akimirkai nustosime tikėti tuo, kas akivaizdu.

- Bet incidentas visgi yra svarbus?

- Man svarbesnis yra D.Trampo sprendimas pasiimti D.D.Vensą į viceprezidentus. Labiau tinkamą kandidatą vargu ar galima rasti.

Jaunuolis gimė ne santuokoje, motina - narkomanė. Jį užaugino trečiasis patėvis, kuris, manau, buvo padorus žmogus. Būsimasis viceprezidentas užaugo negerbtinoje aplinkoje, apie kurią vėliau parašė knygą, tapusią bestseleriu. 18-os užsirašė į jūrų pėstininkus, dalyvavo kare Irake, kas politikui Amerikoje yra vertybė ir politinis pliusas.

Po karo D.D.Vensas įstojo į Jeilio universitetą ir baigė teisę. Sukūrė verslą - organizuoti turtuolių investicijas. Pasiekė čia gerų rezultatų ir šiuo metu valdo 40 mln. JAV dolerių vertės turtą. Tarp klientų rado draugų-politikų ir tapęs respublikonu laimėjo rinkimus į Senatą Ohajo valstijoje. Baltasis išeivis iš varguomenės, atidavęs dalį gyvenimo Tėvynei, pats užsidirbęs milijonus, yra labai stipri kandidatūra, net stipresnė už D.Trampą. Akivaizdu, kad jis jau yra būsimas respublikonų kandidatas kituose prezidento rinkimuose.

Beje, įdomu, pradėjęs savo karjerą pas respublikonus, D.D.Vensas tapo aršiausiu D.Trampo kritiku. Tai jis pirmasis pradėjo kabinti D.Trampui „ naujųjų laikų Hitlerio" etiketę ir be gailesčio tyčiojosi ir kritikavo pastarąjį dėl nemokšiško žongliravimo politiniais faktais. Karas tarp dviejų potencialių lyderių, eksploatuojančių tas pačias pažiūras, tęsėsi beveik 2 metus ir šiandien D.D.Vensas laikomas didesniu „ trampistu", nei pats D.Trampas.

Daugeliui, įskaitant ir mane, jo tekstai svarbiausiais „trampizmo" politinių pažiūrų klausimais yra aiškesni nei jo šiandieninio boso! 2022 m. D.Trampas, paklaustas žurnalistų, ką jis galvoja apie D.D.Venso politines perspektyvas, pranašiškai pasakė: „ ateis laikas ir Vensas pabučiuos man į užpakalį!" Ir kaip matome, tas laikas atėjo! Per labai trumpą laiką, D.D.Vensas tapo D.Trampo šeimos draugu ir buvo nominuotas viceprezidentu. D.Trampas tarsi sako: „Dabar jūs galite mane nušauti, che che, bet tas, kuris ateis manęs pakeisti...žodžiu, jums per mažai nepasirodys"

Man suprantamos, nors ir nepriimtinos jo pažiūros. Jis tiesiai sako, kad pagrindinis JAV interesas yra Azijos regionai - Kinija, Indokinija, Korėjos, Japonija. Palankiai vertina AUKUS plėtros iniciatyvas, nes šis darinys riboja Kinijos interesus.

Galima teigti, kad į ES jis žiūri grynai iš amerikietiškų interesų gynimo pozicijų, bet yra užstrigęs XX a. vidurio geopolitiniuose konceptuose. Tačiau jis pabrėžia, kad nėra antieuropietšikas ir nepasisako prieš pagalbą Europai krizės ar karo metu, tik yra įsitikinęs, jog Europa padarė pernelyg mažai tam, kad organizuotų savo gynybą pati. Jis tiksliais argumentais patvirtina visą D.Trampo maivymąsi pirmos kadencijos metu, kuomet pastarasis vedė iš proto ES lyderius.

Vokietija ir kai kurios kitos ES šalys tik dabar skiria gynybai 2 proc. BVP ir tokio elgesio seniai negalima toleruoti, sako D.D.Vensas. Būsimasis tikėtinas viceprezidentas akcentuoja, jog Europa privalo būti pasiruošusi realizuoti savo interesus Ukrainos - Rusijos kare pati! Jis tiesiai kalba apie Ukrainą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Pastarojo nelaiko geru ar blogu, bet akcentuoja, jog suvokia turint interesus, kuriuos, skirtingai nuo ES ar JAV, V.Putinas ruošiasi ginti ginklu. D.D.Vensas nėra moralistas, drąsiai žvelgia politinei realybei ir pavojams į akis ir, manau, stengiasi laimėti laiko realizuoti tuos užmojus, kurių nerealizavo vyresni kolegos.

Buvęs jūrų pėstininkas puikiai supranta, kad artėjančiame kare nugalės užnugario ir logistikos galimybės, o ne tiesioginis susidūrimas: karą Ukrainoje gali laimėti ne skiriamų pinigų, bet skiriamų šaudmenų kiekis. Tik jeigu JAV per mėnesį pagamina 100 tūkst. vienetų sąlyginių šaudmenų, tai rusai jų pagamina 500 tūkst. Pateikdamas šią iliustraciją, D.D.Vensas pabrėžia, kad tai verčia suvokti, jog būtina pauzė ir laikas pradėti derybas.

Toks tas naujasis kandidatas į viceprezidentus, padaręs gerą įspūdį sąžiningumu ir nepriekaištinga logika. Užbaigsiu apžvalgą trimis sakiniais: Nebalsuočiau už D.Trampą, tačiau jau balsuoju už jo viceprezidentą.

Anot romėnų, pergalė mėgsta gerą, ilgalaikį pasirengimą, todėl šiandieninę situaciją, kurioje esame mes ir partneriai Europoje, reikia vertinti blaiviai ir atsižvelgiant į tai, jog vokiečiai planuoja labai galimą karinį susidūrimą su Rusija 2029-iesiems. Jie imasi veiksmų reanimuoti rezervistus ir projektuoja karo meto kelius, permesti karius prie rytinių ES sienų! Turime jais sekti.

Ar D.D.Vensas - antiukrainietiškas ? Manau, kad ne! Jis tipiškas „fiskalinis respublikonas", kovojantis prieš JAV biudžeto deficitą, puikiai įvaldęs prekybos meną versle ir politikoje žmogus, apie kurio pažiūras priešrinkiminiame periode gali diskutuoti tik visiškas politinis naivuolis. Patinka kam nors ar nepatinka, jis jau tapo politine realybe mums visiems su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Ką naujasis viceprezidentas pasakė apie ukrainiečius, 100 proc. tinka ir mums. Remiantis jo išsakyta pozicija, laikas atsisakyti 5-ojo NATO straipsnio mistikos ir dviprasmybių bei suvokti realybę: reikia ruoštis gynybai! Atsibuskit, tegul jus velnias!