Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia turintis lūkestį, jog liepos mėnesį Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Rytinio flango gynybos stiprinimo.
„Mūsų prioritetas – NATO gynybos planų įgyvendinimo galimybės. Mums reikia užpildyti vis dar egzistuojančius plyšius, bet mes norime matyti progresą visose srityse – tai, ko reikia mūsų gynybos planams. Tai čia turime visišką sutarimą, bet mums reikia progreso“, – žurnalistams po susitikimo su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais sakė L. Kasčiūnas.
„Todėl tikimės, kad Vašingtono susitikimas suteiks šiek tiek progreso Rytiniam flangui“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad jau po kelių savaičių į regioną atvyksiantys Nyderlandų kariai sudarys sąlygas po „Patriot“ sistemų „skėčiu“ treniruotis ir Baltijos šalių pajėgoms.
„Sutarėme pasirašyti sutarimą tarp visų trijų Baltijos šalių ministrais ir NATO atsakingais asmenimis dėl pratybų po šiuo rotacinio modelio skėčiu. Tai vienas iš prioritetų, kodėl mums reikia realiai turėti rotacinį modelį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Paragino NATO šalis didinti gynybos finansavimui skiriamą BVP dalį
Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, šiuo metu pagrindinis trukdis sutartų regioninių gynybos planų įgyvendinimui yra skirtingi šalių pajėgumai. Todėl jis atkreipė dėmesį į poreikį Baltijos šalims atkurti reikiamus pajėgumus ir paragino Aljanso sąjungininkus didinti gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį.
„Žiūrint į regioninius planus, pagrindinis trūkumas, ką matome, yra skirtingos galimybės. Žinoma, dalį oro gynybos perdavėme Ukrainai. (...) Todėl kreipiamės į visus sąjungininkus su prašymu patvirtinti Sąjungininkų pajėgų plėtros įsipareigojimo iniciatyvą ir judėti pirmyn su pajėgumų atkūrimu“, – sakė H. Pevkuras.
„Kad tai padarytume, mums reikia daugiau pinigų. (...) Nors Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime sutarėme, kad 2 proc. yra minimumas, šiandien matydami savo trūkumus ir tai, ką turime įgyvendinti, matome, kad 2 proc. nėra pakankama. Todėl raginame visus sąjungininkus investuoti bent jau 2,5 proc. BVP gynybai arba prisijungti prie 3 proc. klubo“, – kalbėjo Estijos gynybos ministras, pabrėždamas, kad šiuo metu 3 proc. BVP gynybai skiria tik Estija, Lenkija, Graikija ir JAV.
Jam antrino ir Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds.
„3 proc. nuo BVP gynybai yra siekiamybė“, – sakė Latvijos gynybos ministras.
Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai taip pat akcentavo, jog parama Ukrainai turi išlikti vienu pagrindinių trijų Baltijos valstybių prioritetu bei patvirtino įsipareigojimą kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti ne mažiau kaip po 0,25 proc. BVP.
„Baltijos valstybės ir toliau aktyviai dalyvaus Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje, tam pasitelkiant Ramšteino formate inicijuotas koalicijas, įskaitant išminavimo, informacinių technologijų, dronų pajėgumų srityse“, – skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Kaip anksčiau pranešė ministerija, trečiadienį Palangoje vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrų susitikime aptarti bendrai vykdomi Baltijos valstybių projektai, saugumo ir gynybos aktualijos, pasiruošimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone bei paramos Ukrainai klausimai.
Kaip primena ministerija, pastaraisiais metais Baltijos šalys aktyviai bendradarbiauja NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse. Taip pat šalys sinchronizuotai planuoja pajėgumas, koordinuoja bendrus įsigijimus.
2024 metais Lietuva vadovauja Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimo formatui.