B.Obama: tolimesnės provokacijos ir toliau izoliuos Rusiją

Krymo rinkėjams sekmadienį referendume pasisakius už atsiskyrimą nuo Ukrainos, JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) teigė išplėtęs sankcijas Rusijai. Tokiu būdu siekiama parodyti, kad "jų veiksmai turi padarinius", praneša "The Washington Post".

"Pastaraisiais mėnesiais, kai Ukrainos gyventojų balsas buvo išgirstas, mes vadovaujamės esminiu principu - Ukrainos ateitį turi nuspręsti Ukrainos žmonės, - Baltuosiuose rūmuose sakė B. Obama. - Tai reiškia, kad turi būti gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei paisoma tarptautinės teisės".

"Rusijos sprendimas pasiųsti karius į Krymą sulaukė pasaulinio pasmerkimo, - pridūrė B. Obama. - Kaip jau vakar sakiau prezidentui Vladimirui Putinui, referendumas Kryme yra aiškus ukrainiečių Konstitucijos ir tarptautinės teisės pažeidimas, ir tarptautinė bendruomenė balsavimo nepripažins".

Po sekmadienį įvykusio referendumo JAV vadovas teigė, jog sankcionavo "priemones, kurios prisidės prie Rusijos bei tų, kurie atsakingi už tai, kas vyksta Ukrainoje, mokamos kainos", įskaitant septynių Rusijos ir keturių Ukrainos pareigūnų sąskaitų įšaldymą ir draudimą atvykti į JAV.

Prezidentas pažymėjo, kad sankcijos skirtos "tam tikriems individualiems asmenims, kurie pakenkė Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir vyriausybei. Mes norime aiškiai parodyti, kad jų veiksmai turi padarinius".

"Jeigu Rusija ir toliau tęs intervenciją Ukrainoje, mes esame pasiruošę įvesti daugiau sankcijų, - įspėjo B. Obama. - Tolimesnės provokacijos ir toliau izoliuos Rusiją ir sumenkins jos vaidmenį pasaulyje".

Tačiau JAV prezidentas taip pat akcentavo, kad diplomatinis krizės sprendimas vis dar galimas, jeigu Rusija atitrauktų savo karius į karines bazes Kryme, leistų atvykti užsienio stebėtojams ir sutiktų derėtis su Kijevu.

B. Obama pranešė, kad kitą savaitę vyksta į Europą, o viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) jau naktį į antradienį išvyksta susitikti su NATO sąjungininkių - Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiais.

ES ir JAV paskelbė sankcijas Rusijos ir Ukrainos pareigūnams

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai ir JAV pirmadienį paskelbė sankcijas aukščiausiems Rusijos ir Ukrainos pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už referendumą dėl Krymo atsiskyrimo. Balsavimas Krymo pusiasalyje lėmė didžiausią Rytų ir Vakarų aklavietę nuo šaltojo karo, informuoja "EUbusiness".

Oficialūs sekmadienį įvykusio ginčytino referendumo rezultatai parodė, kad 96,77 proc. rinkėjų pasisakė už Kremliaus valdymą. Tai bus svarbiausias Europos žemėlapio perbraižymas po Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo 2008 metais.

ES ir Vašingtonas ėmėsi griežtų ir neatidėliotinų atsakomųjų priemonių.

ES užsienio reikalų ministrai paskelbė, jog 13 Rusijos pareigūnų ir aštuoniems Ukrainos pareigūnams iš Krymo, kurių pavardės kol kas nebuvo atskleistos, uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, taip pat įšaldytos jų sąskaitos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius užsiminė, kad "ateinančiomis dienomis planuojama daugiau ES priemonių".

Sankcijos paskelbtos asmenims, atlikusiems pagrindinį vaidmenį Krymo sprendime atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos bei "pakenkusiems Ukrainos suverenitetui".

Kijevas, JAV ir ES pareiškė, jog nepripažįsta referendumo. Be kita ko, ES pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą ir Maskvos tarptautinių įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimo pažeidimą. Krymas jau nuo mėnesio pradžios yra kontroliuojamas Rusijos karių ir prorusiškų ginkluotų grupių.

Netrukus po to, kai ES paskelbė apie baudžiamąsias priemones, Baltieji rūmai Vašingtone pranešė, kad JAV septyniems aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnams ir parlamentarams įveda ekonomines sankcijas dėl Kremliaus intervencijos Ukrainoje.

Baltųjų rūmų teigimu, nuverstojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus, buvusio patarėjo ir dviejų "separatistų" pareigūnų Kryme taip pat laukia baudžiamosios priemonės.

Rusijos žiniasklaidos pranešimais, į JAV sąrašą taip pat įtraukta Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko ir vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, kurie yra atsakingi už Rusijos karinį ir pramonės sektorius.

Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) sekmadienį įspėjo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad, "suderinę su Europos partneriais, esame pasiruošę įvesti papildomas priemones Rusijai dėl jos veiksmų".

Be kita ko, diplomatai Briuselyje taip pat informavo, kad ES ir Ukrainos lyderiai penktadienį pasirašys Asociacijos sutarties politinę dalį.

ES paskelbė sankcijas 21 pareigūnui iš Rusijos ir Ukrainos

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai po sekmadienį Kryme surengto referendumo dėl pusiasalio atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos Federacijos nusprendė 21 pareigūnui iš Rusijos ir Ukrainos įvesti sankcijas, praneša "EUbusiness".

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, kad 21 asmeniui uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją ir įšaldytos jų sąskaitos, "ateinančiomis dienos planuojama daugiau ES priemonių".

28 ES šalių lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus viršūnių susitikime Briuselyje, kurio darbotvarkėje, kaip tikimasi, pagrindinis dėmesys bus skiriamas Ukrainos krizei.

Pareigūnų, kuriems ES ministrai paskelbė sankcijas, sąrašas bus paskelbtas oficialiajame ES leidinyje, kuris leidžiamas kiekvieną darbo dieną. Tačiau diplomatai jau užsiminė, kad 13 pareigūnų yra iš Rusijos ir aštuoni - iš Ukrainos Krymo regiono.

Sankcijos paskelbtos asmenims, atlikusiems pagrindinį vaidmenį Krymo sprendime atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos bei "pakenkusiems Ukrainos suverenitetui".

ES šalių ministrai susitikime dalyvavo po to, kai prorusiška vadovybė Kryme pranešė, kad sekmadienį įvykusiame referendume už atsiskyrimą nuo Ukrainos pasisakė 97 proc. rinkėjų, regionas paskelbtas nepriklausomu.

Kijevas, JAV ir ES pareiškė, jog nepripažįsta referendumo. Be kita ko, ES pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą ir Maskvos tarptautinių įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimo pažeidimą.


F.V.Šteinmejeris: Kur nuves Europos sienų koregavimas?

Apie Rusijos veiksmus Ukrainoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) nuogąstauja dėl galimai perbraižomų Europos sienų.

"Politiškai aš negaliu suprasti, kad praėjus septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo pradedame koreguoti sienas Europoje, ir kur tai nuves?", - sakė F. V. Šteinmejeris žurnalistams Briuselyje prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame, be kitų klausimų, bus svarstomos sankcijos - sąskaitų įšaldymas ir vizų draudimas - pareigūnams, kurie bus laikomi atsakingais už situaciją Ukrainoje.

NATO pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą su Ukraina

NATO pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą su Ukraina po to, kai Krymo pusiasalio gyventojai balsavo už atsiskyrimą ir prisijungimą prie Rusijos Federacijos, skelbia AP.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia pirmadienį lankėsi NATO būstinėje su prašymų sąrašu dėl techninės įrangos, kuri Kijevui reikalinga Krymui atsiskiriant nuo šalies ir į regioną įsiveržus Rusijos pajėgoms. Kol kas nežinoma, dėl kokios įrangos Ukraina pateikė prašymą.

NATO pareiškime sakoma, kad Aljansas yra pasiryžęs sustiprinti bendradarbiavimą, įskaitant "santykių su Ukrainos politine ir karine vadovybe sustiprinimą, didesnes pastangas siekiant padėti ukrainiečių kariuomenei užsitikrinti pajėgumą ir daugiau bendrų pratybų bei mokymų".

A. Deščycios teigimu, pokalbiuose su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Fogu Rasmusenu (Anders Fogh Rasmussen) buvo "aptartas mūsų galimas bendradarbiavimas misijoje siunčiant stebėtojus į Ukrainą".


Čekijos ministras: ES sankcijos palies 20 žmonių

Čekijos užsienio reikalų ministras Liubomiras Zaoralekas pranešė, kad asmenų sąraše, prieš kuriuos Europos Sąjunga taikys sankcijas, yra tik 20 pavardžių, rašo "Reuters".

Anot ministro, sąrašą bus galimą išplėsti vėliau šią savaitę, kai susitiks ES vadovai.

"Dabar kalbame apie maždaug 20 asmenų, - kalbėjo ministras. - Neatmetu galimybės, kad sąrašas bus papildytas ES viršūnių susitikimo metu ketvirtadienį ir penktadienį".

Vokiečių laikraštis "Bild" praėjusią savaitę rašė apie 120-130 Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų, kuriems bus taikomi finansiniai ir įvažiavimo į ES apribojimai. Kiti šaltiniai įvardijo 24-28 žmones, manoma, kad šis skaičius mažės, nes ne visos Bendrijos narės palaiko sankcijas Rusijai.

ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Ketrina Ešton (Catherine Ashton) prieš pirmadienį vyksiantį užsienio reikalų ministrų susitikimą teigė, kad Bendrija svarstydama sankcijas nori pasiųsti "stipriausią įmanomą signalą Rusijai".

"Stengiamės pasiųsti stipriausią įmanomą signalą Rusijai, signalą, kuris užtikrintų, jog jie supranta situacijos rimtumą praėjus dienai po vadinamojo "referendumo" Kryme", - kalbėjo K. Ešton.

"Dar kartą prašau Rusijos susitikti su Ukrainos lyderiais ir pradėti dialogą bei judėti link krizės išsprendimo, - teigė diplomatė. - Ukraina nori gerų santykių su Rusija, kaip ir ES, ir visas pasaulis".

ELTA primena, kad pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai turėtų oficialiai nuspręsti dėl politinių ir ekonominių sankcijų Rusijai, taip pat patvirtinti sąrašą asmenų, kuriems bus uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją ir kurių finansiniai aktyvai bus įšaldyti.