Branduolinės „rokiruotės“ Europoje

Skuba į pagalbą

Prancūzai gali Vokietijoje dislokuoti savo ginkluotę, jei JAV pasitrauktų iš regiono, pranešė britų laikraštis „Daily Telegraph".

„Prancūzija pasirengusi panaudoti savo branduolinį skydą, kad apgintų Europą. Ji gali pasiųsti naikintuvus su branduoliniais ginklais į Vokietiją, JAV grasinant išvesti savo karius iš žemyno", - sakoma medžiagoje.

Tačiau leidinys, cituodamas šaltinius, pažymėjo, kad oficialus prašymas greičiausiai bus pateiktas tik JAV išvedus iš Vokietijos branduolinio atgrasymo pajėgas.

Pasak neįvardyto Prancūzijos valdininko, Prancūzų branduolinių ginklų dislokavimas Vokietijoje neva būtų signalas Maskvai.

Vokietijos diplomatai teigia, kad toks žingsnis priverstų Didžiąją Britaniją pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.

Šiuo metu Prancūzijos branduolinis atgrasymas, skirtingai nuo britų, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį aljanso gynybos strategijoje, nepriklauso nuo NATO.

Rinkimus į Bundestagą laimėjusio CDU/CSU bloko lyderis ir kandidatas į Vokietijos kanclerius Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) anksčiau interviu ZDF teigė, kad Europa nebegali pasikliauti JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos parama.

Dėl branduolinės apsaugos jis paragino derėtis su Prancūzija ir Didžiąja Britanija.

Branduolinių ginklų negaus

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimas aprūpinti Kijevą branduoliniais ginklais kaip saugumo garantija, jei Ukraina artimiausiu metu nebūtų priimta į NATO, nėra „rimtas" ir „realus", interviu „Breitbart News" pareiškė JAV valstybės sekretorius Markas Rubijo (Marco Rubio).

Kaip pažymėjo M.Rubijo, JAV nori, kad pasaulyje būtų mažiau, o ne daugiau šalių, turinčių branduolinį ginklą. Pasak JAV valstybės sekretoriaus, branduolinių ginklų dislokavimas neišspręstų Ukrainos problemos tokia forma, kokia jie įsivaizduoja.

„Manau, kad V.Zelenskis turi fundamentalią užduotį, ir tai yra normalu; kaip galima greitai užbaigti konfliktą, kuris tęsiasi, kuris nenurims ir kuris staiga gali sukelti dar vieną karą po metų, dvejų ar trejų? Būtent šiuos dalykus reikės aptarti derybose, bet nemanau, kad branduoliniai ginklai yra atsakymas į šį klausimą", - pabrėžė jis.

Vasario pradžioje V.Zelenskis nurodė, kad Ukraina turėtų turėti branduolinių ginklų, jei jos priėmimo į NATO procesas būtų atidėtas. „Kas mus apsaugos. Kokie pagalbos paketai, kokie ginklai bus tiekiami per tą laiką? Ar mums bus duotas branduolinis ginklas? Tegul jie jį mums duoda. Ar jie duos mums pakankamai raketų, kad sustabdytume Rusiją? Aš tuo abejoju. Bet tai padėtų", - teigė jis interviu britų žurnalistui Piersui Morganui (Piers Morgan).

Prieš tai Ukrainos prezidentas pavadino „kvailu, nelogišku ir labai neatsakingu" Ukrainos sprendimą atsisakyti branduolinių ginklų, ką, pasak V.Zelenskio, lėmė JAV ir Rusijos spaudimas. Jis mano, kad branduoliniai ginklai turėjo būti iškeisti į realias saugumo garantijas, kuo ir buvo NATO.

Kremliuje V.Zelenskio raginimas aprūpinti Ukrainą branduoliniais ginklais buvo įvertintas neigiamai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienomis pagrindinių paliaubų ir derybų pradžios sąlygomis įvardino Ukrainos nebranduolinį statusą ir neprisijungimą prie Aljanso.