1 nuotr.JAV pasiuntinys specialiosioms misijoms Richardas Grenellas sukėlė skandalą melagingai teigdamas, kad branduoliniai ginklai, kuriuos Ukraina perdavė Rusijai pagal Budapešto memorandumą, neva buvo Rusijos.
„Pasakykime aiškiai apie Budapešto memorandumą: branduoliniai ginklai buvo Rusijos ir jie buvo likučiai. Ukraina grąžino branduolinius ginklus Rusijai. Jie nebuvo Ukrainos. Tai neparankus faktas“, - socialiniame tinkle X parašė R. Grenellas.
Komentaruose vartotojai jam priminė, kad Rusija pažeidė savo įsipareigojimus pagal Budapešto memorandumą. Jis trumpai atsakė: „Tiesa“.
R. Grenellui griežtai paprieštaravo Stevenas Piferis, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (1998–2000 m.), o dabar Brookingso instituto vyresnysis bendradarbis.
„Padėjau derėtis dėl Budapešto memorandumo. R. Grenellas visiškai klysta. Branduolinės galvutės Ukrainoje buvo buvusios sovietinės, o ne rusiškos. Galvutes saugojo tik Ukraina. Tarpžemyninės balistinės raketos ir bombonešiai buvo sunaikinti Ukrainoje, išskyrus nedidelį skaičių išsiųstų į Rusiją nurašant skolą“, – parašė S. Piferis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nusprendė perduoti kovines galvutes Rusijai išmontuoti pirmiausia dėl to, kad Maskva įsipareigojo gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei susilaikyti nuo jėgos panaudojimo prieš šalį.
Sovietų Sąjungai 1991 m. subyrėjus, Ukraina paveldėjo pasaulyje trečią pagal didumą branduolinį arsenalą su 1734 strateginėmis kovinėmis galvutėmis. Tačiau 1996 m. birželio 2 d. Ukraina tapo nebranduoline valstybe, visą branduolinę amuniciją perdavusi Rusijai. Iki 2001 m. visos 176 raketų šachtos buvo uždarytos.
Budapešto memorandumas, kurį 1994 m. gruodžio 5 d. pasirašė Ukraina, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV, garantavo Ukrainai saugumą mainais į branduolinių ginklų atsisakymą.
Jį pasirašiusios šalys įsipareigojo gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir sienas, susilaikyti nuo jėgos panaudojimo ar grasinimų Ukrainai, nedaryti ekonominio spaudimo siekiant pakirsti Ukrainos suverenias teises, konsultuotis su JT Saugumo Taryba, jei Ukraina taptų agresijos auka, nenaudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą ar bet kurią kitą Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį pasirašiusią branduolinių ginklų neturinčią šalį.
Nepaisant šių patikinimų, Rusija pažeidė susitarimą, 2014 m. aneksavusi Krymą ir 2022 m. pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą.
