„Brexit“: eilinis „paskutinis“ atidėjimas

„ES27 sutarė dėl to, kad patvirtins JK prašymą suteikti lankstų „Brexit“ atidėjimą iki 2020 m. sausio 31 d. Sprendimas bus įformintas rašytine procedūra“, - tviteryje pranešė D.Tuskas.

Lankstus atidėjimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė galės išstoti iš ES ir anksčiau - lapkričio 30-ąją ar gruodžio 31-ąją, jei britų premjerui Borisui Džonsonui (Boris Johnson) pavyks iki tol įtikinti parlamentą patvirtinti jo suderėtą „Brexit“ susitarimą.

Britų parlamentarai vakar vėlai vakare turėjo balsuoti dėl B.Džonsono siūlymo gruodžio 12 d. surengti pirmalaikius rinkimus.

Įdomu tai, kad vieno šaltinio Prancūzijos diplomatiniuose sluoksniuose teigimu, pirmalaikių rinkimų JK tikimybė „per savaitgalį akivaizdžiai išaugo“. Manoma, kad pirmalaikiai rinkimai gali pakeisti parlamento sudėtį ir padėti B.Džonsonui „prastumti“ išstojimo susitarimą.

„Brexit“ prieštaraujantys Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir liberalai demokratai savaitgalį tvirtino palaikysiantys pirmalaikius rinkimus, tačiau su tam tikromis sąlygomis, su kuriomis B.Džonsonas bent jau formaliai sutinka. Tai dar labiau didina tikimybę, jog pavyks išvengti „kietojo“ JK pasitraukimo iš ES scenarijaus.

Situaciją komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Britų parlamente tiesiog užstrigo tam tikri procedūriniai dalykai, kuriuos parlamentas atsisakė greitai svarstyti, dėl to reikėjo ir „Brexit“ atidėjimo. O pačiai naujajai sutarčiai dauguma parlamentarų linkę pritarti, todėl pats procesas daugiau mažiau juda tvarkingo Britanijos pasitraukimo iš ES link.

Kadangi daug dirbu su transportu, tai seku visas naujienas ir jaučiu tokias tendencijas, kad „kietojo“ pasitraukimo scenarijaus greičiausiai neprireiks. Vis dėlto mažesnių ar didesnių nesklandumų, žinoma, bus. Bent jau iš Europos pusės, t.y. Olandijos bei Prancūzijos uostai ir muitinės pakankamai rimtai ruošiasi visiems variantams: spausdina naujus dokumentus, testuoja įvairius scenarijus, treniruojasi ir ruošia įvairiapusę informaciją. Daugiau chaoso yra iš britų pusės ir pastebiu, kad patys britai, kaip toliau viskas vyks, žino mažiau nei žmonės Europoje. Taigi, nesklandumų bus, tačiau tikimasi, jog ilguoju laikotarpiu visa tai išsispręs su mažesniais nuostoliais, negu tai būtų „kietojo“ „Brexit“ atveju.

Tačiau niekas čia negali būti tikras, kad būtent taip ir įvyks, kaip dabar visiems atrodo. Pavyzdžiui, dėl pirmalaikių rinkimų šiandien niekas nežino, ar parlamantarai balsuos „už“, ar „prieš“, o jeigu „už“, tai kokios sudėties parlamentą matysime jiems įvykus. Ar neatsitiks taip, kad naujai išrinktas parlamentas vėl iš naujo torpeduos pasiektus susitarimus? Juo labiau kad patį procesą gali smarkiai pakoreguoti ir išorinės jėgos. Tarkime, tie patys amerikiečiai, kurie prie D.Trampo kuo aiškiausiai pasisakė už „kietąjį“ pasitraukimo variantą, gali torpeduoti dvišalę sutartį su Britanija arba pradėti kelti sunkiai įgyvendinamas sąlygas Borisui Džonsonui. O juk ten yra milžiniška rinka, nuo kurios britai po pasitraukimo gali tapti kur kas labiau priklausomi.

Kitas pavojus slypi pačioje naujojoje sutartyje (jeigu ją britai galutinai ratifikuos) - kiek ES institucijos pagal ją galės daryti įtakos Britanijos sprendimams? Kiek ta sutartis trukdys santykiams su JAV bei kitomis valstybėmis? Visa tai - ateities klausimai, į kuriuos atsakymo kol kas neturime.