Britai nenori naikinti savo valstybės

- Lietuvoje mėgstama aiškinti, kad britų pasitraukimo iš klestinčios Europos Sąjungos nori tik keli marginalai ar rusų agentai, esą, laimėjus „Brexit“, britai patirs daugybę nuostolių ir pan. Kodėl jie tokie kvaili ir vis tiek rengia referendumą? Kodėl neklauso mūsų „ekspertų“?

- Reikia prisiminti, kad britai visada turėjo ypatingas sąlygas ES, t.y. vadinamąją „britų išlygą“, dėl kurios buvo susiderėjusi dar Margaret Tečer (Margaret Thatcher). Pagal šią išlygą anglai įmoka į Briuselio kasą, tačiau jeigu per metus gauna mažiau, negu įmokėjo, tai visa Europa jiems kompensuoja. Ir netgi Lietuvos biudžeto eilutėje anksčiau būdavo parašyta - „britų išlyga“. Tačiau greta šios išlygos jie dabar išsiderėjo daug papildomų nuolaidų: migrantų reikalus jie tvarko savarankiškai, savo svarą sterlingų pasilieka, bendrose Europos karinėse pajėgose nedalyvauja, Šengeno erdvei nepriklauso, o svarbiausia - jie išsikovojo veto teisę Briuselio įstatymams. Kitaip sakant, jie atkūrė anglų įstatymų viršenybę. Taigi atsižvelgiant į visa tai man nelabai suprantama, kam jiems išeiti iš ES? O juk jie dar pasiliko sau laisvą prieigą prie ES rinkos. Nepaisant viso to, Anglijoje vis tiek yra labai daug žmonių, kurie agituoja pasitraukti iš ES.

- Kas jiems nepatinka?

- Mes galime apie tai tik svarstyti ir kelti versijas. Turime pripažinti, kad pasaulį iš esmės valdo anglosaksai. Todėl aš įtariu, kad jie žino kažką tokio, ko nežinome mes. Todėl jie ketina išlaikyti distanciją jau netgi ne nuo ES, o nuo Europos. Kas tai gali būti?

Svarstykime: pirmiausia tai yra finansinė krizė, kuri kaip prasidėjo, taip ir nesiruošia pasibaigti. Puikiausias simptomas čia yra bankų minusinės palūkanos, rodančios, kad jokie įprasti vartojimo skatinimo mechanizmai neveikia. Apie tai kiekvieną dieną kalba didžiausia Europos ir Amerikos spauda, kuri dažnai netgi teigia, kad mes esame ant griūties slenksčio. Kadangi Europoje krizė nesibaigia, tai anglai, turėdami savo svarą sterlingų, galbūt bandys tas problemas spręsti savarankiškai, nes sava valiuta yra pagrindinis finansinis bet kokios ekonomikos tvarkymo instrumentas. Žiūrėkime toliau: gyvenimas skolon, kaip šios krizės išdava, kelia dar daugiau grėsmių, nes skolos tik auga. Kadangi iš Europos iškelta gamyba, didėja ir nedarbas, o tarp jaunimo jis apskritai katastrofiškas.

Be viso šito, dar yra migrantai. Visi žmonės, kurie dar turi sveiko proto, supranta, kad ši migrantų krizė yra dirbtinai organizuota. Prieš tai keletą dešimtmečių vyko savaiminis migracijos procesas, kai ES patyliukais pas save tuos migrantus traukė. Tačiau pastaroji migracija yra visiškai kitokio pobūdžio ir, aišku, yra organizuota. O tie, kurie tai organizuoja, turi kažkokių tikslų. Mes matome, kad šiais migrantais Europa yra chaotizuojama. Tuomet aš, jeigu būčiau anglosaksas, mąstyčiau taip: kodėl aš turiu būti su tokia į chaosą skęstančia Europa? Tuo labiau kad ten jau prasidėjo teroristiniai aktai ir pan. Aš neteigiu, kad būtent taip ir yra iš tikrųjų, tik bandau svarstyti, kodėl anglai, išsiderėję tokias ypatingas sąlygas ES viduje, vis tiek nori trauktis.

- Vėlgi mūsų įvairūs ekspertai aiškina, kad anglams tas pasitraukimas yra nenaudingas jau vien dėl to, kad bus suvaržytas Britanijos eksportas, nes ES šalys jiems taikys muitų mokesčius. Bet aš niekur neskaičiau, kad britai ketina trauktis ir iš laisvosios prekybos sutarties. Vadinasi, šie gąsdinimai muitais neturi jokio pagrindo?

- Būtent... Čia yra puiki proga paminėti kelis dalykus. Pas mus žmonės painioja ES politinį projektą su laisvąja Europos ekonomine erdve. Juk tu gali priklausyti šiai ekonominei erdvei, t.y. pasirašyti su ES laisvosios prekybos sutartį, ir visiškai nepriklausyti pačiai ES. Lygiai tas pats yra ir su Šengeno sutartimi, nes laisvas keliavimas po Europą yra reguliuojamas ne ES sutartimis, o Šengeno sutartimi. Ta pati Anglija kol kas vis dar yra ES narė, tačiau nepriklauso Šengeno zonai. Arba Šveicarija - priklauso Šengeno zonai, bet nėra ES narė. Yra įvairiausios bendradarbiavimo formos, o pas mus viskas suplakama į krūvą. ES pirmiausia yra politinis projektas, t.y. kuriama bendra Europos valstybė arba imperija. O norint sukurti tokią valstybę, reikia sunaikinti nacionalines valstybes ir istorines tautas.

- Galbūt ir išsiaiškinome pagrindinę britų pasitraukimo priežastį: jie visiškai neketina naikinti nei savo valstybės, nei istorinės tautos?

- Galbūt ši priežastis yra esminė. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad tokių istorinių tautų bei valstybių atstovai, kaip Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, klausytų kažkokio bulgaro ar rumuno komisaro, kaip ir mūsų Vytenio Andriukaičio, jų akimis žiūrint, nežinia, iš kur atvykusio... O juk ES vadai ir yra šitie komisarai, suvažiavę iš pašalių. Juk anglai žiūri iš aukšto net į prancūzus. Istoriškai, tradiciškai susiklostė, kad anglai save jaučia kaip pasaulio lyderius, nes jie iš esmės šimtmečiais tą pasaulį ir kontroliavo. Tai buvo imperinė tauta. Todėl aš neįsivaizduoju, kad tokios imperinės tautos, turinčios tokią seną istoriją, atsisakytų savo valstybingumo. O neatsisakius anglams, vokiečiams ar prancūzams valstybingumo, ES projektas yra neįmanomas. Nes visą laiką bus interesų susikirtimai. Tai matome ir migrantų krizės atžvilgiu, nes kiekviena valstybė šią problemą sprendžia savaip, prasideda vidiniai ginčai, konfliktai ir t.t. Todėl anglai, galbūt matydami taip chaotizuojamą Europą, stengiasi nuo jos išlaikyti distanciją. Aš jokiu būdu netvirtinu, kad taip ir yra, tiesiog mes čia ieškome atsakymų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“