1 nuotr.Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vyriausybė trečiadienį paskelbs planus „dideliu mastu“ perginkluoti Danijos kariuomenę dėl didėjančios Rusijos grėsmės.
„Turime dideliu mastu atsinaujinti, kad apsaugotume Daniją. Ir turime dideliu mastu persiginkluoti, kad išvengtume karo“, - antradienį parlamente sakė M. Frederiksen.
Ji neatskleidė jokių detalių ar sumų, tačiau, pasak Danijos visuomeninio transliuotojo DR, vyriausybė turėtų paskelbti apie 50 mlrd. kronų (7 mlrd. dolerių) fondo, skirto papildomoms gynybos išlaidoms 2025–2026 m., sukūrimą. Pasak transliuotojo, vyriausybė svarstė galimybę padvigubinti fondą, tačiau nusprendė, kad šiuo metu nėra pakankamos gynybos įrangos, kurią būtų galima įsigyti už didesnę sumą, pasiūlos. Pasak DR, be kitos įrangos, vyriausybė norėtų įsigyti oro gynybos sistemų, kurių šiuo metu neturi.
M. Frederiksen parlamentui sakė, kad perginklavimas turės vykti „greitai“, nes „mūsų šaliai, karalystei ir žemynui“ susiklostė sudėtinga padėtis. Premjerė sakė, kad šiuo metu Danija išgyvena „pavojingiausią per mūsų gyvenimą situaciją, blogesnę, nei buvo šaltojo karo metu“.
Po skubių derybų Paryžiuje M. Frederiksen perspėjo, kad Rusija „dabar kelia grėsmę visai Europai“, puoselėja „imperines svajones“, nori tapti stipresnė ir didesnė bei veikiausiais nesustos Ukrainoje. „Greitos“ paliaubos, kurių siekia JAV, suteiks Rusijai galimybę „vėl mobilizuotis, pulti Ukrainą ar kitą Europos šalį“.
Jei bus patvirtintas 50 mlrd. kronų fondas, Danijos išlaidos gynybai padidės iki trijų procentų jos bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo Danijos dienraštis „Berlingske“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO sąjungininkės padidintų išlaidas gynybai iki penkių procentų BVP. JAV gynybai skiria maždaug 3,4 proc. BVP.
Danija yra viena stipriausių Ukrainos rėmėjų. Šalies užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios 2022 m. vasarį jos parama Ukrainai siekia maždaug 7,52 mlrd. JAV dolerių karinei technikai ir apie 741 mln. dolerių civilių reikmėms.
