Dėl taikos Ukrainoje tarsis Vašingtonas ir Pekinas

Jis prasidėjo 2014 m. vasarį Ukrainoje įvykus vadinamajai „Orumo revoliucijai". Pirmieji konflikto metai apėmė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją (2014 m.) ir karą Donbase (pastarasis tęsiasi iki šiol) tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų.

Konfliktas išsiplėtė 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus visapusišką invaziją į Ukrainą. Artėjant trečiosioms bene kruviniausio šio amžiaus konflikto metinėms, „Respublika" apie jo tolesnę eigą ir galimą baigtį kalbėjosi su politologu Bernaru IVANOVU.

- JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) prabilo apie taiką ir netrukus apie taiką prakalbo Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, prieš tai kartojęs, kad taikos nebus, kol šalis nesusigrąžins okupuotų teritorijų. Sutapimas ar sulaukėme pokyčių?

-Visiems reikia suvokti, kad bręsta naujas pasaulio pasidalijimas, kuris yra neišvengiamas. Tik čia pagrindinius vaidmenis vaidins ne Vašingtonas ir Maskva, o Vašingtonas ir Pekinas. Ukraina, Rusija, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, tėra šių rimtų politinių dalybų objektai. Netrukus pradės ryškėti brėžiamos naujos politinės įtakos zonos ir D.Trampas yra bene vienintelė rimta, pokyčius galinti lemti figūra, nes joks kitas politikas to nedarytų ir nepadarytų.

Vertinant Ukrainos situaciją ir atsižvelgiant į siaubingus joje vykstančio karo padarinius, galima daryti prielaidą, kad jeigu JAV ir Kinijai, D.Trampui ir Si Dzinpingui (Xi Jinping) pavyktų susitarti, mes turėtume dar vieną Korėjų variantą, kai šalis, bent jau artimiausiems metams, būtų padalinta į dvi dalis.

Kodėl tariamasi su Kinija? Nes su ja įmanoma susitarti, nes ji laikosi susitarimų bei yra stipriai ekonomiškai susijusi su JAV ir Europa, o Rusiją esu linkęs vertinti kaip monstrą su nušalusiomis smegenimis, kurį Pekinas gali ne tik suvaldyti, bet ir pasodinti ten, kur jam pasirodys tikslinga.

Tai, kad kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nėra apie ką, supranta ir D.Trampas, todėl visų žvilgsniai krypsta į Pekiną, kuriame ir yra „raktai į taiką" regione.

- Kalbama, kad JAV specialiajam prezidento pasiuntiniui Ukrainai Keitui Kelogui (Keith Kellogg) esą buvo duota 100 dienų užbaigti karą. Kiek šis terminas realus?

- Žinių ir naujienų ištroškusiems žurnalistams buvo numestas kaulas, pavadinimu „dienos". Dabar jie jį „graužia", „mėto", „atiminėja" vienas iš kito ir aptarinėja. Rinkiminės kampanijos metu D.Trampas kalbėjo apie konflikto užbaigimą per 24 valandas. Tai buvo dar vienas „kaulas", bet galiausiai abiem atvejais rezultatas buvo pasiektas - apie tai daug ir plačiai diskutuojama. Aišku, tam tikros chronologinės ribos yra, bet kalba, mano vertinimu, eina apie gerą pusmetį.

- Menamas D.Trampo taikos planas, apie kurį pastaruoju metu irgi daug diskutuojama, numato Ukrainos atsisakymą nuo siekių tapti NATO nare, karių išvedimą iš dalies regionų ir palaipsniui, per tris metus nuo taikos sudarymo dienos, sankcijų Rusijai panaikinimą. Taip tikrai gali įvykti?

- JAV prezidento planas taip pat numato taikdarių misijos įvedimą. Šis punktas ukrainiečiams yra net labai priimtinas, o be jo bendra situacija tampa visiškai nepriimtina. Taip pat reikia nepamiršti, kad, nepaisant visų Maskvos pastangų, ukrainiečiai vis dar kontroliuoja Kursko regioną, todėl kovos veiksmų stabdymas ir konfliktuojančių pusių perskyrimas įmanomas tik įvedant dideles taikdarių pajėgas. Manau, kad toks scenarijus yra įmanomas ir jis galėtų būti svarstomas.

Dėl rinkimų surengimo, apie ką irgi užsiminė Vašingtonas, tai būtų visai atskiras klausimas, prie kurio būtų galima grįžti tik nutraukus kovos veiksmus ir atšaukus karinę padėtį, nes kol ji galioja, jokie rinkimai negali būti organizuojami.

- Taip pat D.Trampas neseniai pareiškė, kad JAV yra suinteresuota iš Ukrainos mainais už karinę pagalbą gauti retųjų metalų. Anot jo, jau planuojama sudaryti atitinkamą sandorį su Ukrainos valdžia. Pasikeitė Baltųjų rūmų šeimininkas ir paramą keičia prekyba?

- Tame nėra nieko naujo. Tai yra vienas iš atsiskaitymo momentų. Ukraina turi didelius ličio ir kitų, aukštųjų technologijų sričiai reikalingų, išteklių atsargas. Patys ukrainiečių žurnalistai apie tai kalba ir sako, kad nemato nieko blogo dėl to, kad į išteklių gavybos procesą įsitrauktų amerikiečiai.

Juolab kad, vertinant situaciją de facto, Ukrainai jau kaip ir NATO narė, tik dar trūksta protokolo. Visgi, sakyčiau, pagal ginkluotės kiekį ir jos naudojimą, pagal veiksmų derinimą ir institucijų bendradarbiavimą, Ukraina šiai dienai net yra labiau NATO narė negu Lietuva, tad dar artimesnis bendradarbiavimas su vienu pagrindinių partnerių būtų logiškas žingsnis.

- Po naujosios JAV administracijos pareiškimo apie paramos auditą, V.Zelenskis patikino, kad nežino, kur dingo 100 mlrd. JAV dolerių. Kas čia nutiko?

- Buvo mestas akmuo į buvusio prezidento Džo Baideno (Jo Biden) daržą. Dž.Baidenas ir jo komanda pasigyrė, kad perdavė Kijevui 177 mlrd. JAV dolerių, o ten pareiškė, kad matė tik 76 mlrd. Kur likę 100 mlrd., reikėtų paklausti Dž.Baideno ar Entonio Blinkeno (Anthony Blinken). Kadangi suma didelė, manau, jog D.Trampas šitos istorijos nepamirš ir suras galus.

O anksčiau V.Zelenskis tylėjo, nes viskam vadovavo Dž.Baideno administracija, todėl, sukandus dantis, teko priimti realios politikos dėsningumus. Visgi kadangi pagaliau viešai buvo įvardinta visa suma, tai tie, kurie ją esą išskyrė, dabar turės pasakyti, kur ją padėjo.

- Tik prabilus apie taiką, Maskvoje susprogdintas Armenas Sarkisianas, nepripažintos Donecko Respublikos veikėjas ir „Arbat" bataliono įkūrėjas. Kiek anksčiau prabilus apie taiką buvo susprogintinas aukštas rusų karininkas. Kažkas labai nenori taikos?

- Rusų veikėjai bei kariškiai sproginės ir toliau, kol bus prisikasta iki paties V.Putino imtinai, nes ukrainiečių ,,Mosadas" veikia ir naikina šalies priešus bei jos žmonių žudikus. Toks paralelinis dalykas, vykstantis nepriklausomai nuo derybų.

Tokius sprogimus galima palyginti su Izraelio „Mosado" veikla medžiojant nacistus, teroristus ir kitus žydų tautos bei Izraelio valstybės priešus. Kol priešų yra, jų medžioklė tęsis.

- Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos politikų ir visuomenininkų kalbos apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, nenorą pirkti rusiškų dujų ir pergalę prieš Rusiją mūšio lauke?

- Apie rusiškas dujas svajoja tik tokios valstybės kaip Vengrija ar Slovakija, kurių pozicija seniai yra žinoma. Visgi, kol vyksta karas, aišku, kad jokių dujų jos nematys. Kai karas baigsis, tuomet prie šio klausimo, tikėtina, bus grįžta iš naujo.

Kalbant apie Lietuvą ir jos politikų pasisakymus, geriausiai juos pakomentuotų jie patys, arba specialiai tam pasamdytos analitikų komandos, todėl aš nuo vertinimų susilaikysiu. Visgi akivaizdu, kad karas tęsis ir po paliaubų sudarymo. Reikia suvokti, kad kariaujame ir kariausime. Gal ne su ginklais, bet hibridinės kovos niekur nedings ir nesibaigs, nes tokia yra šiandienos realybė. Visgi abejoju, ar pavyktų galutinai nugalėti Rusiją ir pravesti paradą Raudonojoje aikštėje.

- Atsižvelgiant į tai, kad, kaip Antrajame pasauliniame kare, nugalėti neįmanoma, kokią prognozuotumėte karo baigtį ir kada?

- Šiuolaikiniame pasaulyje niekas nieko nugalėti negali. Tuo mūsų laikmetis ir skiriasi nuo ankstesnių epochų. Ir dabartinį Ukrainos konfliktą teks užbaiginėti derybomis, pasitelkiant tam kinus, kurie braižo naujas ribas ir galvoja apie naują Jaltą. Man ši situacija nepatinka, bet kito varianto aš nematau, o ir užtikrinti kitokį saugumo modelį nelabai yra įmanoma.

Aktyvioji karo fazė, mano nuomone, pasibaigs, kaip minėjau, per kokį pusmetį, bet ir toliau skraidys dronai, bus nutraukiami kabeliai, degs gamyklos, o galutinai viskas nurims ir tikra taika įsivyraus tik po kokių poros metų.

Šalių praradimai konflikte

Nors konfliktas dar nesibaigė ir abi pusės statistiką slepia, todėl gauti oficialią informaciją nėra įmanoma, įvairūs šaltiniai pateikia jų dispozicijoje esančius duomenis. Taip 2025 m. sausio 21 dieną, pirmąją savo prezidentavimo dieną, JAV prezidentas D.Trampas pranešė apie didelius nuostolius Rusijos kare prieš Ukrainą. Pasak D.Trampo, Rusijos pusė prarado apie milijoną žmonių, Ukrainos - apie 700 tūkst.

Gruodį D.Trampas savo socialiniame tinkle „Truth Social" tvirtino, kad šalių nuostoliai buvo kiek mažesni: anot jo, Rusija prarado 600 tūkst. žmonių, o Ukraina - 400 tūkst. Duomenys sukėlė daug ginčų, nes abiejų pusių, tiek Rusijos, tiek Ukrainos, pareigūnai neigė tokius skaičius.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis tuomet teigė, kad nuo plataus masto karo pradžios žuvo apie 43 tūkst. Ukrainos karių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad sausio 21 dienai Rusijos nuostoliai siekė daugiau nei 822 tūkst. žmonių, įskaitant žuvusius ir sužeistus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sausio 19 d. pareiškė, kad per 2024 metus Rusijos pusės nuostoliai sudarė 434 tūkst. žmonių, iš kurių apie 150 tūkst. žuvo.

2024 m. gruodžio 16 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas paskelbė, kad bendri Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai nuo specialiosios karinės operacijos (Rusija, JAV ir Izraelio pavyzdžiu, karu konflikto nevadina - aut. past.) pradžios sudarė beveik 1 mln. žmonių.

2024 m. lapkričio pabaigoje „The Economist" pristatė savo vertinimus: bendri Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai nuo 2022 m. yra mažiausiai 60-100 tūkst. žuvusiųjų. Apie 400 tūkstančių karių yra sužeisti ir negali grįžti į fronto liniją.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, duodamas interviu „Kyodo News", paneigė šiuos duomenis, sakydamas, kad žuvo „daug mažiau" nei 80 tūkst. Ukrainos karių.

2024 m. vasarį buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai per visą konflikto laikotarpį viršijo 440 tūkst.

Lapkritį agentūra TASS, remdamasi savo skaičiavimais, paskelbė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai (žuvę ir sužeisti) nuo konflikto pradžios sudarė 906,5 tūkst.

Rusijos gynybos ministerija sausio pabaigoje paskelbė, kad „Kursko kryptimi priešas prarado daugiau nei 53 600 karių.