D.Trampas Europai davė tris savaites

Aiškus terminas

D.Trampas davė Europai tris savaites pasirašyti Ukrainos „kapituliacijos" sąlygas, pareiškė vienas EP narys „Newsweek". Leidinys susisiekė su Baltaisiais rūmais dėl komentaro, tačiau atsakymo negavo.

Trejus metus trunkančio karo stebėtojai nerimauja, kad D.Trampas gali susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris spaudžia Ukrainą atsisakyti savo siekių įstoti į NATO ir perleisti šiuo metu okupuotas teritorijas, faktiškai kapituliuojant prieš Maskvos reikalavimus.

Suomių politikas Mika Altola (Mika Aaltola) iš Europos liaudies partijos tinkle „X" nurodė, kad JAV „davė mums tris savaites susitarti dėl Ukrainos pasidavimo sąlygų", turėdamas omenyje siūlomą taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą.

„Jei to nepadarysime, JAV pasitrauks iš Europos", - pridūrė M.Altola.

Jis nepateikė savo teiginių įrodymų. Vėliau įrašas iš socialinio tinklo buvo pašalintas, tačiau tuos pačius Suomijos politiko teiginius pakartojo „Helsingin Sanomat".

Paliks be paramos

„NBC News" pranešė, kad gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) per uždarą susitikimą Ukrainos valdininkams pareiškė, jog Vašingtonas gali gerokai sumažinti savo karių Europoje skaičių. Teiginys remiasi šaltiniais, žinančiais apie privačias D.Trampo administracijos ir Ukrainos vyriausybės diskusijas.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai D.Trampas buvo prisaikdintas antrai JAV prezidento kadencijai, vienas Europos diplomatinis šaltinis Italijos naujienų agentūrą ANSA patikino, kad D.Trampas planuoja iš Europos išvesti maždaug 20 000 JAV karių.

Pasak jo, JAV lyderis siekia sumažinti Amerikos karinį buvimą žemyne maždaug 20 proc. ir ketina reikalauti didesnių finansinių įnašų iš NATO sąjungininkų likusių pajėgų išlaikymo išlaidoms padengti.

D.Trampas esą nori, kad kitos NATO valstybės narės susimokėtų, nes JAV kariai yra „atgrasymo priemonė", todėl išlaidų neturėtų apmokėti tik Amerikos mokesčių mokėtojai.

D.Trampas seniai siekė, kad NATO narės padidintų išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP. Taip pat jis neslėpė norintis greitai užbaigti karą, ir teigė, jog dar šį mėnesį galėtų susitikti su Vladimiru Putinu aptarti šio klausimo.

Kalbėdamas su BBC, prezidentas pareiškė manantis, kad Rusija derybose turi pranašumą, nes V.Putino pajėgos užėmė daug teritorijų.

O štai Lietuvos Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog Ukrainoje turi būti pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, todėl laikinos paliaubos šiuo metu būtų prastas sprendimas.

„Mūsų nuomone, paliaubos šiuo metu būtų kritinė klaida, nes tai suteiktų V.Putinui galimybę persigrupuoti, persiginkluoti, sustiprėti ir vėl užpulti Ukrainą ar kitą potencialų taikinį Europoje. Todėl tvirtai remiame teisingus ir ilgalaikius sprendimus. Tam turime stiprinti Ukrainą", - pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė K.Budrys.

Kinija atskleidė savo poziciją

Kinija pasisako už derybas, tačiau konsultacijos gali užtrukti ilgai, teigia kinų ekspertai, kurių poziciją pateikė laikraštis „Global Times".

„Kinija būtų patenkinta taikos derybomis ir paliaubomis, ji nenori matyti tolesnių nuostolių iš abiejų pusių", - nurodė Kinijos socialinių mokslų akademijos Rusijos, Rytų Europos ir Centrinės Azijos studijų instituto analitikas Čanas Hunas (Zhang Hong).

Kaip pažymėjo ekspertas, Kinija atsižvelgia į visų krizės dalyvių pozicijas.

Jis akcentavo, kad D.Trampas reikšmingai pakoregavo valstybės politiką konflikto atžvilgiu.

Kartu jis pripažino, jog šį procesą lydės tam tikras nepageidaujamas šalutinis poveikis; taikos atkūrimo laikas labai priklauso nuo to, kaip JAV elgsis su Europa ir Ukraina.

Kinijos užsienio reikalų universiteto profesorius Li Haidunas (Li Haidong) pažymėjo, kad tokį konfliktą sunku radikaliai išspręsti per trumpą laiką, todėl šalys turės būti pasirengusios ilgam procesui.