D.Trampas ryžosi anonsuoti derybas su Rusija ir Ukraina

Ledai pajudėjo?

„Savaitgalis buvo įtemptas. Turime reikalų su Izraeliu, Ukraina ir Rusija. Esame suplanavę susitikimus ir derybas su įvairiomis šalimis", - teigė jis.

D.Trampas ne kartą išreiškė pasirengimą kontaktams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įskaitant ir galimą susitikimą. V.Putinas taip pat pareiškė esąs pasirengęs dialogui, tačiau apie konkrečius susitarimus ar pokalbius telefonu kol kas nepranešta.

Ukrainos reikalavimai

Kijeve D.Trampo iniciatyvos vertinamos atsargiai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad Ukraina gali būti pašalinta iš JAV ir Rusijos derybų. Interviu „Associated Press" jis pabrėžė, jog tiesioginės diskusijos tarp Kijevo ir Vašingtono yra labai svarbios.

Pasak Ukrainos lyderio, pirmiausia reikalingas jo susitikimas su JAV prezidentu ir esą visi Europoje to nori.

„Po pokalbio su D.Trampu turėtume pereiti prie tam tikro pokalbio su rusais formato. Ir norėčiau prie derybų stalo matyti JAV, Ukrainą bei rusus. Atvirai kalbant, ES taip pat turėtų būti čia. Manau, tai būtų teisinga ir efektyvu", - teigė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau priartėtų taika. „Per visus tris karo metus šiandien šalia jos esame arčiau nei bet kada. Mes gynėme savo valstybę, nepriklausomybę ir šalį", - atviravo V.Zelenskis, pripažindamas, kad Kijevas patyrė didžiulių nuostolių.

Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Litvinas sukritikavo JAV siūlymus iki metų pabaigos šalyje surengti rinkimus. Tokį planą be papildomų saugumo garantijų jis pavadino nesėkme. D.Litvinas pabrėžė, kad Ukraina negali sutikti su sąlygomis, kurios neužtikrina patikimos apsaugos nuo Rusijos grėsmių. „Jei planas apsiriboja tik paliaubomis ir rinkimais, to nepakanka. V.Putino šie du žingsniai negąsdins", - tikino V.Zelenskio patarėjas.

O štai Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pažadėjo, kad valstybės vadovo rinkimai bus surengti iškart po taikos susitarimo sudarymo. V.Zelenskis yra užsiminęs, kad pasibaigus „karštajai kovų fazei" karinė padėtis galėtų būti atšaukta. Jis nurodė, jog pozityviau vertins sprendimą kandidatuoti antrai kadencijai, jei padarys daugiau, nei gali, kad užbaigtų konfliktą.

Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto apklausomis, pasitikėjimas V.Zelenskiu, kuris jo išrinkimo metu buvo apie 80 proc., o 2022 m. gegužę pasiekė apie 90 proc., dabar nukrito iki 50 proc. Kaip galimi jo konkurentai įvardinamas buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir ambasadorius JK Valerijus Zalužnas bei buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko. Tiesa, jie nepaskelbė ar kandidatuos, bet tai jau padarė V.Zelenskio pirmtakas Petro Porošenka ir buvęs prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Maskvoje V.Zelenskis laikomas neteisėtu prezidentu, nes jo kadencija jau pasibaigė. V.Putinas vienintele teisėta politine jėga Ukrainoje, su kuria galima derėtis, įvardino Aukščiausiąją Radą ir jos pirmininką Ruslaną Stefančiuką.

Nutekintas taikos planas

Praėjusią savaitę Ukrainos leidinys „Strana.ua" paskelbė esą D.Trampo administracijos parengtą „100 dienų planą" konfliktui užbaigti. Jis apima tris pagrindines sąlygas: Ukrainos atsisakymą siekti narystės NATO, laipsnišką sankcijų Rusijai panaikinimą per trejus metus nuo susitarimo pasirašymo ir paliaubas visoje Ukrainoje iki balandžio 20 d., po to - karių išvedimą iš tam tikrų regionų.

V.Zelenskis daliai pasiūlymų pritarė. Plane taip pat raginama surengti tarptautinę taikos konferenciją balandžio pabaigoje bei rinkimus Ukrainoje rugpjūtį ir spalį.

JAV specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas (Keith Kellogg) interviu televizijai „Fox" pažymėjo, kad D.Trampo komanda turi parengusi planą kaip nutraukti karą ir pradėti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis pabrėžė, jog D.Trampas žino, kur spausti, kur nespausti, todėl parinks svertų tiek ukrainiečiams, tiek rusams.

Neigia gavęs visą paramą

V.Zelenskis paneigė informaciją apie tai, kad buvusio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija Kijevui skyrė 177 mlrd. JAV dolerių. Politikas patvirtino girdėjęs šį skaičių, už kurį balsavo JAV Kongresas, bet tikino, kad Ukraina gavo tik 75 mlrd. JAV dolerių.

„Kai jie sako, kad Ukraina per karą gavo 200 mlrd. kariuomenei paremti ir panašiai, tai netiesa. Nežinau, kur yra šie pinigai", - atviravo V.Zelenskis.

Sausio pradžioje politikas interviu amerikiečių tinklaraštininkui Leksui Fridmanui (Lex Fridman) jau sakė, kad Kijevas negavo pusės lėšų, kurias JAV pažadėjo pervesti. Jis pripažino, kad šios situacijos priežastis gali būti korupcija, tačiau nepatikslino, kieno.