1 nuotr.JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vykdys savo rinkiminį pažadą ir atsisakys prezidento atlyginimo. Jis metų pabaigoje labdaros organizacijai paaukos savo 400 000 dolerių (375 000 eurų) algą, pareiškė jo atstovas Šonas Spaiseris (Sean Spicer), kuriuo remiasi agentūra AFP.
D. Trampas per savo rinkimų kampaniją paskelbė atsisakysiantis savo atlyginimo ir pasitenkinsiantis simboliniu doleriu.
Žiniasklaida raginama padėti prezidentui pasirinkti labdaros organizaciją, sakė Š. Spaiseris. Jis ironiškai pridūrė, kad šis raginimas spaudai padės išvengti „smulkmeniško" piniginės aukos tyrinėjimo. Baltieji rūmai praeityje kaltino dalį žiniasklaidos vykdant tikrą inkviziciją prieš D. Trampą ir naująją vyriausybę.
D. Trampo santykiai su žiniasklaida yra labai įtempti. Jis jau per rinkimų kampaniją ne kartą užsipuolė spaudą, o po valdžios perėmimo jos koneveikimas dar labiau išaugo. D. Trampas žurnalistus vis išvadina „negarbingais" ir kaltina juos skleidžiant melagingas žinias. JAV žiniasklaidą jis net pavadino „tautos priešu".
"Boeing" ir kitos aviakompanijos reiškia palaikymą respublikonų mokesčių planui
"Boeing" bei dar apie 90 kitų aviacijos kompanijų ragina JAV Kongresą reformuoti šalies mokesčių sistemą ir mano, kad pernai respublikonų pasiūlyti pokyčiai JAV aviacijos įmonėms leistų būti konkurencingesnėms tarptautinėse rinkose bei sukurtų daugiau darbo vietų, informuoja "Reuters".
Visas kompanijos laiškas Atstovų rūmams bei Senatui, pasak Aviacijos industrijos asociacijos (AIA), viešai bus publikuotas vėliau antradienį.
"Mes raginame jus priimti modernią mokestinę įstatymų bazę, kuri amerikiečių kompanijoms suteiktų geresnes galimybes varžytis tarptautinėse rinkose ir kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir inovacijas Jungtinėse Valstijose", - rašoma AIA laiške.
Praėjusių metų birželį respublikonų pasiūlytas mokesčių planas numatė pelno mokesčio mažinimą nuo 35 iki 20 proc. bei sienos mokesčio sistemą, pagal kurią būtų taikomi importo į JAV mokesčiai, tačiau pajamos, gautos iš eksporto, apmokestintos nebūtų.
Plano kūrėjai teigia, kad importo apmokestinimas sustiprintų dolerį. Tai suteiktų didesnę perkamąją galią JAV gamintojams ir atsvertų gamybos kaštus.
Tačiau kritikai pastebi, kad sustiprėjęs doleris reikštų, jog amerikietiškos prekės užsienio pirkėjams taptų brangesnės.
