D.Trampas uždarė „klimato kaitos“ lesyklą

JAV ekonomika toliau augs ir kartu mažins savo emisijas, kalbėjo M.Pompėjas. JAV, anot jo, ir toliau naudos įvairius energijos šaltinius, tarp kurių yra iškastinis kuras, pavyzdžiui, anglis ir nafta.

Jungtinės Tautos vakar pranešė, kad gavo JAV vyriausybės pranešimą apie oficialų pasitraukimą iš sutarties.

Oficialus prašymas pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įteiktas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė apie atitinkamus planus. Amerikiečiai logiškai aiškina, jog tas susitarimas neturi jokio realaus poveikio klimatui, o pasitarnauja tik įvairaus plauko „lėšų įsisavintojams“ bei kitiems įteisintiems grobstytojams.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas įsigaliojo lygiai prieš trejus metus - 2016-ųjų lapkričio 4 dieną. Per pirmuosius trejus metus nė viena susitarimą pasirašiusi valstybė negalėjo iš jo pasitraukti. JAV pasitraukimas vėlgi įsigalios praėjus vienerių metų terminui - JAV atveju tik po 2020 metų lapkričio 3-iąją vyksiančių prezidento rinkimų.

D.Trampas 2017 metų birželį paskelbė, kad trauksis iš sutarties. Tai buvo vienas jo rinkimų kampanijos pažadų. Prezidento nuomone, ši sutartis yra per brangi ir kenkia šalies konkurencingumui.

JAV galėtų ir sugrįžti į sutartį. Tai, pavyzdžiui, galėtų įvykti, jei demokratai po kitais metais vyksiančių rinkimų vėl ateis į valdžią. Tačiau šalis bet kokiu atveju po metų pasitrauks. Naujojo prezidento inauguracija vyks tik sausį.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslas yra klimato šilimą apriboti iki mažiau nei 2 laipsnių, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Svarbiausios susitarimo dalys yra privalomos vykdyti. Tačiau jokių nuobaudų už pažadų nesilaikymą nėra numatyta. Susitarimą pasirašė 195 valstybės.

Kinija yra daugiausiai pasaulyje anglies dioksido išmetanti šalis, o po jos eina JAV, kurios išmetamas anglies dioksidas sudaro 14 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio.

M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitiko, saugumo politikos eksperto Igno STANKOVIČIAUS komentaras:

Žinoma, yra žmonių, kurie kalba bei prieštarauja tokių valstybių, kaip Indija, Kinija ar Rusija, veiksmams arba neveikimui aplinkosaugos srityje, bet jų prieštaravimo rezultatų, aišku, nesimato. Pamėgink paprieštarauti Kinijoje ar Rusijoje... Gali tai daryti nebent labai tyliai, nusisukęs, tamsiausioje virtuvės kertėje... Matome dabar ir smogą Indijos sostinėje, kur susiklostė sąlygos, praktiškai netinkamos žmogaus gyvenimui.

Kokį poveikį gali padaryti eiliniai žmonės? Žmonės gali padaryti poveikį tik demokratinėse visuomenėse ir pasiekti tam tikrų rezultatų, o nedemokratinėje visuomenėje gali tik save paaukoti. Todėl save norinčių paaukoti, žinoma, nėra daug. Mes čia galime kiek tik norime pasakoti vienas kitam, kad rusai štai degina Sibiro miškus, maskuodami nelegalius plynus kirtimus, ar kinai milžiniškais kiekiais kūrena iškastinį kurą, bet nei mes, nei kokia nors Paryžiaus konferencija jiems įtakos nepadarys.

Mes visi pirmiausia turime apsibrėžti, apie ką galvojame - apie save ar apie visą pasaulį? Lietuva, kai kartais stengiamės parūšiuoti šiukšles ar mažinti išmetamųjų dujų emisijas, iš esmės jokios įtakos pasaulinei klimato kaitai neturi. Visi suprantame, kad tai priklauso nuo didžiųjų teršėjų, kurie turi milžiniškas pramonės įmones, galimai darančias įtaką ir valdžiai. Kitas dalykas - teršimas plastiku, kas yra visiškas žmonijos apsileidimas, ir tą seniai buvo galima sutvarkyti. Pati idėja, kad žmonių sukurtoje technologinėje grandinėje pabuvojęs bet kuris produktas turi tapti žaliava kitam produktui, yra sveikintina ir logiška. Tie patys amerikiečiai perdirba tikrai daug ir nematau pavojaus, kad jie dabar staiga liausis tai darę.

Tačiau mane visada glumino štai koks dalykas: kada koks nors produktas ar technologija paskelbiama „švaria“, visada reikia pasižiūrėti, kiek kainavo to „švaraus“ produkto sukūrimo procesas. Tuomet nejučiomis susimąstai, o kur ta tarša yra mažesnė: ar naudojant tą pirminį produktą, ar „neteršiantį“, kurio sukūrimui ne vienerius metus reikėjo gerokai pateršti... Mano galva, kiekvienas žmonijos sukurtas piniginis vienetas vertas tam tikro kiekio teršalų. Bet svarbiausias klausimas: o ką mes vadiname tarša? Ar žmogus yra natūralus gamtos produktas, ar ne? Jeigu natūralus, tai ir mūsų taršos išmetimai yra natūralūs visur, kur vyksta kažkokie biologiniai procesai. Jeigu mes nesame natūralus gamtos kūrinys, ar greitu laiku nepaaiškės, kad tiesiog neturime teisės gyventi?