D.Trumpas vėl mėginsiąs užmegzti ryšius su Kim Jong Unu

Savo pirmosios, nuo 2017 m. iki 2021 m. trukusios kadencijos metu Respublikonų partijai atstovaujantis prezidentas buvo vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, palaikiusių diplomatinius santykius su atsiskyrėlišku Šiaurės Korėjos vadovu, su kuriuo ne tik buvo susitikęs, bet, jo paties žodžiais tariant, „pamilo“ vienas kitą.

Tačiau jo paties paskirtas valstybės sekretorius Marco Rubio Senatui svarstant jo kandidatūrą pripažino, kad šios pastangos buvo bevaisės siekiant tvaraus susitarimo, kad Šiaurės Korėja nutrauktų savo branduolinę programą.

Televizijos kanalui „Fox News“ duotame interviu paklaustas, ar mėgins dar kartą „užmegzti ryšius“ su Kim Jong Unu, D. Trumpas atsakė: „Jo, mėginsiu. Aš jam patikau“.

Šiaurės Korėja teigia branduoliniais ginklais apsirūpinti siekianti tam, kad pasipriešintų Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių, įskaitant Pietų Korėją, keliamai grėsmei.

Abi Korėjos iš esmės tebekariauja, mat 1950–1953 m. konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Nuo likusio pasaulio atskirta ir skurstanti Šiaurės Korėja, kuri praeityje yra atlikusi ne vienus branduolinius bandymus bei bandymų tikslais periodiškai leidžia jos balistiniame arsenale esančias raketas, savo branduoline programa puikuojasi ir kaip prestižo ženklu.

Vašingtonas bei kitos šalys perspėja, kad šia programa griaunamas stabilumas, o JT yra priėmusios ne vieną rezoliuciją, draudžiančią Šiaurės Korėjai dėti pastangas šioje srityje.

Šį mėnesį Senatui svarstant jo kandidatūrą, M. Rubio Kim Jong Uną pavadino „diktatoriumi“.

„Manau, derėtų labai rimtai pažvelgti į platesnio pobūdžio Šiaurės Korėjos politikos gaires“, – sakė M. Rubio.

M. Rubio ragino užkirsti kelią Šiaurės Korėjos karui su Pietų Korėja ir Japonija bei pažiūrėti, „ką galime padaryti, kad išvengtume krizės, neskatindami kitų šalių vykdyti branduolinių ginklų programas“.

Interviu su televizijos kanalu „Fox“ metu D. Trumpas prisiminė, kad savo pirmosios kadencijos metu 2019 m. mėgino su Šiaurės Korėjos sąjungininkėmis Rusija ir Kinija sudaryti susitarimą dėl ginklų.

Anuomet pasirodžiusiuose pranešimuose buvo teigiama, kad šiomis pastangomis buvo siekiama nustatyti apribojimų nereguliuojamiems Rusijos branduoliniams ginklams ir įtikinti Kiniją prisijungti prie ginklų kontrolės sutarties.

„Iki susitarimo man buvo likę labai nedaug. Būčiau susitaręs su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu dėl to branduolinių ginklų atsisakymo... Bet po to mums sukliudė nevykę rinkimai“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas 2020 m. įvykusius rinkimus, kuriuos pralaimėjo Demokratų partijai atstovaujančiam Joe Bidenui.

Teigiama, kad Pete‘as Hegsethas, kurio kandidatūrą D. Trumpas pasiūlė į Pentagono vadovo pareigas, visai neseniai Senatui pateiktame pranešime pavadino Šiaurės Korėją „branduoline valstybe“.

Atsakydama į tai, Seulo gynybos ministerija pareiškė, kad Pchenjanui suteikto branduolinės valstybės statuso „negalima pripažinti“ ir nurodė ketinanti bendradarbiauti su Vašingtonu, kad branduolinių ginklų būtų atsisakyta.

Artėjant sausio 20 d., kai įvyko D. Trumpo inauguracija, Pchenjanas paleido keletą trumpojo nuotolio balistinių raketų, priversdamas analitikus spėlioti, ar tik nebando pasiųsti D. Trumpui kokią nors žinutę.