Dž.Sorošo milijonai prieš Amerikos žmonių valią

- Afganistanas šią savaitę atsisakė priimti iš Švedijos deportuojamus migrantus - savo šalies piliečius. Kur tuomet dėti visą šitą publiką ir ką daryti toliau?

- Pirmiausia reikia iškelti baudžiamąsias bylas politikams, kurie priėmė sprendimus praleisti į Europą visą šitą publiką, užuot sukūrę realius barjerus jiems arba, blogesniu atveju, įkūrę pabėgėlių stovyklas už Europos ribų. Antra vertus, visas deportavimo išlaidas reikėtų apmokėti iš šių politikų sąskaitų... Tai būtų visiškai normalu. O toliau reikia tartis su kažkuria iš Šiaurės Afrikos šalių arba su ta pačia Afganistano vyriausybe, kurti ten filtracines stovyklas, į kurias būtų grąžinami visi migrantai. Ten reikia su jais aiškintis, kas jie tokie. Tuos, kurie kvepia terorizmu, reikia sodinti vietoje į cypę, o visus kitus palikti filtracinėse stovyklose tol, kol atsiras sąlygų jiems grįžti į namus. Arba kol jiems patiems atsibos sėdėti palapinėje ir jie nuspręs, kad geriau yra grįžti ten, iš kur atėjo. Situacija labai paprasta: šiuolaikinėmis sąlygomis bet kurioje pasaulio valstybėje yra įmanoma sukurti tam tikrą gerovę. Daugeliu atvejų valstybės, iš kurių šita publika veržėsi į Europą, turi gana daug tiek iškasenų, kitų išteklių, tiek savo galimybių. Galvoti, kad mes turime išspręsti jų problemas savo pačių teritorijoje, tolygu savižudybei. Aš nemačiau nė vieno afgano ar Šiaurės Afrikos piliečio, kuris savo šalyje būtų protestavęs, kai Lietuva skelbė Nepriklausomybę ir mus bandė pasmaugti Maskva.

- Mirus ilgamečiam Kubos vadovui Fideliui Kastrui (Fidel Castro), nemaža dalis Europos politikų puolė žarstytis liaupsėmis jam, o čia ypač pasižymėjo EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). Ar dabar mums reikia suprasti, kad komunistinė pasaulėžiūra yra ir Europos siekis?

- Mes gerai žinome, kad visi šitie liaupses žarstantys veikėjai yra maoistai ir visokie kitokie komunistai. Visa šita publika, kuri jaunystėje turėjo „karštas ir kenčiančias širdis“, dabar neaiškiais keliais pateko į ES vadovybę. Natūralu, kad F.Kastras yra vienas iš jų jaunystės dievaičių... Visiems, bandantiems žavėtis F.Kastru, galiu pasidalinti asmeniniais įspūdžiais - praėjusią vasarą kaip tik teko būti Kuboje. Didžiausią įspūdį ten paliko nuostabios Havanos centre stūksantys griuvėsiai, kurie taip ir palikti nuo Kiaulių įlankos karo laikų, kai į valdžią atėjo Fidelis... Visa tai, kas buvo klestinčiu ir žydinčiu Karibų miestu su nuostabia ispanų kolonijinio stiliaus architektūra ir puikiais viešbučiais, buvo palikta griūti, nykti ir pūti... O pasukti nuo miesto centro į skersgatvius apskritai niekam nepatarčiau... Taigi, toks yra Fidelio socializmo veidas, nors jis gaudavo pakankamai išmokų iš buvusios Tarybų Sąjungos. Tačiau pažvelkime į kitas Karibų valstybes, kurios neturėjo tokios „laimės“ kaip Fidelis, pavyzdžiui, į Dominikos Respubliką, ir pamatysime, kad apie Kubos „pasiekimus“ yra juokinga net kalbėti. Taip, F.Kastras dalyvavo įvairiuose karuose Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, vykdydamas Tarybų Sąjungos politines nuostatas mainais į dotacijas ir palaikymą, bet kalbėti apie tai, kad jis kažką davė paprastiems kubiečiams, netenka.

- Europos Parlamentas šią savaitę faktiškai užkirto Turkijai kelią į ES. Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) iškart pagrasino atverti Turkijos sienas, kad ten esantys milijonai migrantų galėtų laisvai keliauti į Europą, grąžinti mirties bausmę ir pan. Kaip toliau gali būti plėtojami Europos ir Turkijos santykiai?

- Akivaizdu, kad įleisti Turkiją į ES būtų tas pats, kas įleisti ožį į rūtų darželį... Tai yra milžiniška valstybė, kuri europietiška yra tik pagrindiniuose miestuose. Ir tai jeigu išeitum iš centrinio valdžios kvartalo Ankaroje ir pavaikščiotum po skersgatvius, ničnieko, kas būtų likę nuo Atatiurko laikų fantazijų apie „europietiškus turkus“, ten nerastum. O jeigu pakeliautum toliau, ypač į Turkijos kalnus, jeigu turistas rastų drąsos išeiti iš gražaus viešbučio ant Viduržemio jūros kranto ir pakiltų kiek aukštyn, tai aptiktų ten visiškus viduramžius, kur moterys laikomos atskirame name, kur vyras turi 5-6 žmonas, kurios visos „padoriai“ nešioja skaras ir t.t. Taigi, jeigu yra planas paversti Europą musulmoniška ir patvirtinti, kad Muhamedas yra ne tik pats populiariausias vardas Europos Sąjungoje, bet ir visų mūsų pranašas, tuomet Turkiją reikia priimti... Visa ta gerovė, kurią dabar dar matome, iškart sunyks vien todėl, kad ateis žmonės, kurie nesugebės čia adaptuotis. Europietiškos diplomatijos uždavinys yra neleisti Turkijai nudreifuoti į Rusijos glėbį, kažkiek ją paremti, palaikyti joje tam tikras proeuropietiškas idėjas... Deja, atrodo, kad, išskyrus viešus pareiškimus, Europa nieko nedaro šia linkme.

- Šią savaitę paaiškėjo, kad įvarius protestus prieš Donaldą Trampą (Donald Trump) Amerikoje dosniai apmokėjo Džordžo Sorošo (George Soros) fondas. Kiti panašūs „filantropai“, matyt, taip pat prisidėjo... Ką tuo norėta pasiekti?

- Šitas bangas kelia visa ta publika, kuri baidosi, kad D.Trampas, pavyzdžiui, laikysis bekompromisės pozicijos dėl ES gynybinio potencialo, t.y. jis privers ES vadovus skirti pakankamą pinigų kiekį gynybai. Todėl iš D.Trampo yra daromas baubas, jis iš anksto vadinamas „prorusišku“, paišomas kaip žmogus, kuris nekreips dėmesio į tradicines JAV užsienio politikos kryptis ir pan. Nors sprendžiant iš komandos, kurią jis formuoja, labai panašu, kad bus atvirkščiai, - tai bus išskirtinai „kieta“ JAV politika saugumo ir gynybos srityje. Tie teiginiai, esą tai yra išskirtinai draugiška Rusijos atžvilgiu pozicija, neturi jokios prasmės ir jokio pagrindo. Ko yra siekiama? Yra siekiama iš anksto sudaryti sąlygas įvairaus pobūdžio interpeliaciniams mechanizmams, rodant, kad D.Trampas atėjo į valdžią esą neteisėtai, kad rinkimų sistema neatitinka pagrindinių demokratijos reikalavimų, sudarant iliuziją, kad rinkimuose galėjo būti kažkokie klastojimai...

- Tai tie klastojimai, atrodo, jau nustatyti perskaičiuojant balsus, tik paaiškėjo, kad klastojama buvo ne D.Trampo, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) naudai, ir visos pasakos apie 2 milijonus balsų, kuriais ji neva aplenkė išrinktąjį prezidentą, subliūško.

- Na, taip. Bet yra tikimasi atrasti kažkokius pagrindus daryti spaudimą D.Trampui. Yra tik vienintelė logika - pakabinti virš D. Trampo tam tikrą Damoklo kardą, kuris verstų jį nuolat žvalgytis priimant bet kurį sprendimą. Tačiau atrodo, kad D.Trampas sugebės susidoroti su šia problema.

- Mažai kas kreipia dėmesio į pastarąsias savaites itin suintensyvėjusį konfliktą Kašmyre, kur Indijos pajėgos kasdien kovoja su kažkokiais iš Pakistano nuolat ateinančiais kovotojais ir abi pusės patiria nemenkų nuostolių. O juk tiek Indija, tiek Pakistanas - branduolinės valstybės. Nejaugi jokiems Vakarų politikams neįdomu, kuo šis konfliktas gali baigtis?

- Šiandien visi užsiėmę savo reikalais. Kol Barakas Obama (Barack Obama) yra valdžioje, tol JAV laikosi griežtos politinės linijos nekišti nosies iš Ramiojo vandenyno teritorijų. Daugybė problemų, su kuriomis susiduria pasaulis, taip pat ir Ukrainos krizė, yra kaip tik tokios B.Obamos vykdytos politikos tiesioginė pasekmė. ES ir jos vadovai apie politiką šia kryptimi žino tik iš jaunystės skaitinių apie „šlovingąjį Mao“... Jie vargu ar žemėlapyje rastų, kur yra tas Kašmyras, todėl vargu ar kas nors ten kreipia dėmesį į tai, kad Pakistanas ir Indija turi branduolinį ginklą. Kita vertus, bet kuris konfliktas kanalizuoja į save įtampas, kurios galėtų reikštis ir kitose vietose. Dar vienas atsiradęs įtampos židinys problemas, su kuriomis susiduria Europa, šiek tiek mažina. Manau, kad tiems politikams tai suteikia viltį, jog jie galės atsikvėpti. O kokia yra tikimybė, kad ten kas nors rimto nutiks? Man yra tekę būti Kašmyre keliaujant per Indiją. Tai yra išskirtinio grožio senovinė teritorija, kurios paprasti gyventojai vargu ar turi kokių nors politinių aspiracijų ir ambicijų. Čia reikia kalbėti apie Indijos ir Pakistano politinio isteblišmento susidūrimą šioje vietoje, jų tarpusavio konflikto realizaciją. Ne pats Kašmyras šitoje vietoje yra konfliktą generuojanti jėga. Ar galima manyti, kad konfliktas pasieks masinio naikinimo ginklo panaudojimo stadiją? Manyčiau, kad ne. Manau, kad konfliktas toliau bus realizuojamas apsiribojant konvencine ginkluote, daugeliu atvejų panaudojant neaišku kam pavaldžias pajėgas, ką šiandien stebime plačiai pasaulyje. Tai yra toks mados reikalas - jeigu tą daro rusai ir amerikiečiai, tai reikia daryti ir mums, kad neatsiliktume nuo tokios „gražios“ pasaulinės tendencijos...

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"