EK neigiamai vertina Vengrijos nepaisymą ES „viršenybės" principo

Europos Komisijos pateiktas smerkiantis vertinimas kasmetinėje ataskaitoje dėl įstatymo viršenybės principo ES šalyse ir kai kuriose, norinčiose įstoti, pabrėžia didėjantį Briuselio ir Budapešto nesutarimą. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vengrija supykdė partneres įvairiais klausimais, tarp jų – numanomas atsitraukimas nuo demokratijos daugelyje vidaus sričių, pagalbos Ukrainai stabdymas ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano nesąžininga diplomatija Maskvoje, siekiant išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis Kremlius gali sutikti nutraukti karą.

Budapeštas padarė tik minimalią pažangą arba visai jokios dėl teisinės valstybės pažeidimų, nustatytų pastarojoje metinėje ataskaitoje, be to, Europos Komisija padidino Vengrijai rekomenduojamų teisių gynimo priemonių skaičių iki aštuonių – viena daugiau nei pernai.

Ekspertų ir verslo atstovų nuomone, korupcija Vengrijos viešajame sektoriuje „tebėra didelė“, prokuratūra netiria aukšto lygio korupcijos, sakoma ataskaitoje. Komisijos teigimu, ypač didelė korupcijos rizika nustatyta vietos lygmeniu ir savivaldybėse, tai rodo, kaip politiniai tinklai gali sukelti piktnaudžiavimą konkurso procesais.

Politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumo trūkumai „nepašalinti“, sakoma pranešime.

Žiniasklaidos pliuralizmui ir laisvei taip pat kyla grėsmė, problemų kelia žiniasklaidos reguliavimo institucijų sudėtis bei skaidrumo trūkumas vyriausybės reklamose bei žiniasklaidos nuosavybėje.

Ataskaitoje sakoma, kad kai kuriose srityse atlikti korekciniai veiksmai buvo menki, neįpareigojantys arba jų visai nebuvo. Tai prieštarauja bendrai ataskaitai dėl teisinės valstybės, kurioje sakoma, kad visose tikrintose šalyse visiškai arba dalinai įgyvendinta 68 proc. praėjusių metų dokumente rekomenduotų pakeitimų.

Briuselis jau įšaldė milijardus ES lėšų Vengrijai dėl jos nusižengimo bloko standartams, nors praėjusiais metais prieštaringomis aplinkybėmis išmokėjo šaliai 10 mlrd. eurų. ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas sakė, kad 10 mlrd. eurų buvo atblokuoti, atlikus neišsamius tyrimus, kokius pakeitimus Budapeštas padarė savo teismų sistemoje. Tačiau dar 20 mlrd. eurų liko įšaldyti, kol Vengrija neišsklaidys susirūpinimo dėl teisinės valstybės.

2018 m. pradėta ir teoriškai vis dar besitęsianti teisinė procedūra galiausiai gali lemti, kad Budapeštui bus atimta teisė balsuoti ES klausimais.

Aštuonios reformos, kurių imtis Vengriją paragino Europos Komisija, apima teisingumo sistemos tobulinimą, lobizmo priežiūros ir žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumo stiprinimą bei kliūčių, su kuriomis susiduria piliečių visuomenės organizacijos, šalinimą.