1 nuotr.Europos Komisija trečiadienį pristatė 5 vizijas, kaip Europos Sąjunga galėtų toliau vystytis iki 2025 metų, Jungtinei Karalystei jau nebesant Bendrijos nare.
EK parengtame dokumente Bendrija jau įvardijama kaip 27 narių sąjunga - be Jungtinės Karalystės. Komisijos siūlymus ES vadovai aptars susitikime kovo 9-10 dienomis, o savo ES viziją turėtų pateikti kovo 25 d. Romoje, specialiame susitikime, skirtame pažymėti Europos Ekonominės Erdvės - ES pirmtakės - įkūrimo 60-metį.
"Tai bus ne tik ES gimtadienis, bet ir naujos - 27 narių - Europos Sąjungos gimimas", - Briuselyje pristatydamas dokumentą europarlamentarams sakė EK vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claud Juncker).
Remiantis pirmuoju scenarijumi, ES galėtų laikytis dabartinio savo kurso, europinę darbotvarkę formuojant bendru sutarimu tarp 27 narių ir ES institucijų. Komisijos dokumente pažymima, kad taip Bendrija išsaugotų savo vienybę, bet sprendimų priėmimo greitis priklausys nuo narių valios spręsti problemas.
Antrasis scenarijus numato didesnę ES decentralizaciją, europiniu lygiu sprendžiant tik klausimus, susijusius su ES bendrąja prekių ir kapitalo rinka, tuo tarpu tokie klausimai kaip gynyba ar migracija būtų šalių narių kompetencijoje.
"Šiuo atveju visiškai laisvas darbo jėgos ir paslaugų judėjimas negalėtų būti garantuojamas", - "Baltojoje knygoje" įspėja EK.
Trečiuoju scenarijumi siūloma sukurti "skirtingų greičių Europą" - ES narės galėtų grupuotis ir laisviau apsispręsti, koks integracijos lygis joms yra priimtinas, o kitos valstybės prie jų galėtų prisijungti vėliau arba išlaikyti esamą statusą.
Ketvirtuoju scenarijumi - "daryti mažiau, bet efektyviau" - ES narės apsibrėžtų siauresnes sritis, kuriose norėtų matyti efektyvesnį Briuselio veikimą, tuo tarpu kai kurios dabartinės bendrosios politikos nebūtų toliau vystomos arba būtų iš viso sustabdytos.
Penktuoju scenarijumi siūloma visoms 27 narėms gilinti integraciją, plėsti euro zoną ir ES institucijoms perleisti vis daugiau suverenių valstybių galių.
EK pirmininkas atmetė kai kurių europarlamentarų kritiką, esą nepateikdama vieno konkretaus rekomendacijų rinkinio, ES vykdomosios valdžios institucija neatlieka savo, kaip lyderės, vaidmens.
Jis pridūrė, kad ES pertvarkyti skirtus sprendimus turėtų priimti nacionalinės vyriausybės ir parlamentai.
"Europos ateitis neturėtų tapti rinkimų, partijų politikos ar vietinėms auditorijoms skirtų triumfo šūksnių įkaite ", - sakė buvęs Liuksemburgo premjeras, pakartodamas kaltinimą, kad kai kurių valstybių lyderiai savo atsakomybę dėl nepopuliarių sprendimų ir nesėkmių mėgino dangstyti kaltindami Briuselį.
Ž. K. Junkeris sakė besitikintis, kad ES šalių lyderiai apsvarstys EK pasiūlytus scenarijus ir pirmąsias išvadas padarys iki šių metų pabaigos, o galutinį sprendimą dėl tolimesnės veiksmų eigos priims iki Europos Parlamento (EP) rinkimų 2019 metų birželį.
