1 nuotr.Antradienį prezidentas Emmanuelis Macronas sulaukė piktos Prancūzijos sąjungininkių Vakarų Afrikoje reakcijos ir kaltinimų namuose, jog laikosi neokolonialistinio požiūrio, kai pareiškė apgailestavimą, kad Afrikos šalys „pamiršo padėkoti“ Prancūzijai už dešimtmetį dislokuotus karius kovai su islamistų sukilimu.
Po karinių perversmų Malyje 2021 m., Burkina Fase 2022 m. ir Nigeryje 2023 m. Prancūzija buvo priversta išvesti savo pajėgas iš šių šalių. Rusija sustiprino savo įtaką visose trijose šalyse, o Paryžius išlaikė šiltesnius santykius su Senegalu ir Čadu, tačiau dabar abi šalys taip pat paskelbė, kad prancūzų kariai turi pasitraukti.
Prancūzija pradėjo karinę operaciją prieš islamistus Malyje ir Sahelio regione 2013 m., valdant prezidentui Francois Hollande'ui, per ją žuvo 58 prancūzų kariai.
„Manau, kad jie pamiršo pasakyti „ačiū“, - pirmadienį Prancūzijos ambasadoriams sakė E. Macronas, bet pridūrė, jog tai nesvarbu, tam dar ateis laikas. „Mes pasielgėme teisingai“, – sakė jis apie karių dislokavimą ir pridūrė, kad „nė viena“ iš Sahelio regiono valstybių šiandien nebūtų „suvereni“ be tokio įsikišimo.
„Mes išvykome po perversmų, nes buvome ten suverenių valstybių prašymu, - pridūrė E. Macronas. -Prancūzijai ten nebeliko vietos, nes mes nesame pučistų padėjėjai“.
„Išmokite gerbti afrikiečius“
Čado prezidentas Mahamatas Idrissas Deby Itno apkaltino E. Macroną, kad jis gyvena ne toje eroje, ir sakė norįs „pareikšti savo pasipiktinimą“ jo pasisakymu, beveik prilygstančiu „paniekai Afrikai ir afrikiečiams“.
Laikinai einantis Čado užsienio reikalų ministro pareigas Abderamanas Koulamallahas anksčiau sakė, kad E. Macrono žodžiai rodo „niekinantį požiūrį į Afriką ir afrikiečius“, bei pridūrė, jog Prancūzijos lyderiai „turi išmokti gerbti afrikiečius“.
A. Koulamallahas pabrėžė svarbų Afrikos ir Čado vaidmenį išlaisvinant Prancūziją per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, tačiau sakė, kad jo „Prancūzija niekada iš tikrųjų nepripažino“. Lapkričio pabaigoje Čadas, kuriame dar buvo paskutinės Paryžiaus karinės bazės Sahelyje, nutraukė gynybos ir saugumo susitarimus, siejusius šalį su buvusia kolonijine valdžia. Čade buvo dislokuota apie tūkstantis Prancūzijos kariškių, dabar jie išvedami.
E. Macronui priekaištavo ir Senegalo ministras pirmininkas Ousmane Sonko. „Prancūzija neturi nei pajėgumų, nei teisėtumo užtikrinti Afrikos saugumą ir suverenitetą. Priešingai, ji dažnai prisidėjo prie kai kurių Afrikos šalių, tokių kaip Libija, destabilizavimo, turėjusio pražūtingų padarinių Sahelio stabilumui ir saugumui“, - sakė jis. „Jei Afrikos kariai, kartais priverstinai mobilizuoti, patyrę nederamą elgesį ir galiausiai išduoti, nebūtų dislokuoti per Antrąjį pasaulinį karą ginti Prancūzijos, galbūt ji ir šiandien būtų Vokietijos“, - pridūrė jis.
Prancūzijos kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) pareiškė, kad prezidento pasisakymai atskleidžia „visiškai netoleruotiną neokolonijinį paternalizmą“. „Tokios pastabos yra politiškai nenuoseklios ir diplomatiškai visiškai neatsakingos ir dar labiau silpnina mūsų santykius su Vakarų Afrikos tautomis“, – sakoma LFI lyderio Jeano Luco Melenchono pareiškime. „Ir vėl atsainumas ir nekontroliuojama kalba blogina mūsų šalies tarptautinius santykius“, - priduriama jame.
Vienas prancūzų diplomatinis šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė, kad E. Macrono citata buvo „ištraukta iš konteksto“, prezidentas kalbėjęs apie šalis, kuriose įvyko perversmas, ypač Malį, o ne apie Čadą ar Senegalą.
