1 nuotr.Europos šalys veda užkulisines derybas dėl rusišką naftą gabenančių tanklaivių perėmimo Baltijos jūroje, pranešė „Politico“, remdamasis šaltiniais.
Leidinys cituoja du Europos Sąjungos diplomatus, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlygomis, bei du vyriausybės pareigūnus.
Pasak šaltinių, sprendžiamas teisinis galimų operacijų aspektas, kad joms būtų galima suteikti teisminį pagrindą. Teigiama, kad tarnyboms gali būti leista sustabdyti tanklaivius dėl aplinkosaugos ar piratavimo priežasčių. Jei tarptautinė teisė nebūtų veiksminga, šalys taip pat kalbasi apie galimybę bendrai įvesti naujus nacionalinius įstatymus, kad būtų lengviau sulaikyti laivus, skelbė „Politico“.
Anot Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahknos, beveik 50 proc. sankcionuotos prekybos rusiška nafta, kuri yra gabenama jūra, vyksta per Suomijos įlanką. „Yra ekologinių grėsmių, vyksta išpuoliai prieš mūsų povandeninę infrastruktūrą“, – tvirtino M. Tsahkna.
„Kyla klausimas (…) ką galime padaryti su šiais laivais? Negalime blokuoti visos jūros, bet galime labiau kontroliuoti (…) Yra daug galimybių“, – sakė ministras.
„Politico“ pažymi, kad šie pokalbiai liudija didėjantį Europos nepasitenkinimą, jog Rusija ir toliau gabena savo naftą bei vengia Vakarų sankcijų, kliaudamasi didėjančiu „šešėliniu laivynu“ – senstančiais laivais, kurių savininkai nėra aiškūs ir nėra žinomas jų draudimas.
Tuo pat metu Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai tikriausiai prisideda prie sabotažo aktų, kuriais siekiama pažeisti kritinę Vakarų infrastruktūrą, tokią kaip ryšių kabeliai Baltijos jūroje.
Ekspertai ir teisininkai mano, kad įgyvendinti šiuos planus nebus lengva dėl galimo Rusijos priešinimosi, didelių išlaidų ir logistinių problemų.
