ES prašo Vengrijos paaiškinti sprendimą sušvelninti vizų režimą rusams ir baltarusiams

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po Rusijos 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, – anksčiau šį mėnesį pasirašė įsaką dėl supaprastinto vizų išdavimo piliečiams iš aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. Imigracijos programa leidžia šių šalių piliečiams prašyti vadinamųjų „nacionalinių kortelių“, kad galėtų dirbti Vengrijoje. Anksčiau šias korteles galėjo gauti tik Ukrainos ir Serbijos piliečiai.

Didžiausia Europos Parlamento frakcija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad sušvelnintos taisyklės gali sukurti „rimtų spragų šnipinėjimui“, kai vykstant karui Ukrainoje ES tapo Rusijos taikiniu. ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson ketvirtadienį išsiuntė laišką Budapešto vyriausybei, prašydama iki rugpjūčio 19 d. atsakyti į pateiktus klausimus.

„Rusija kelia grėsmę saugumui. Mums reikia daugiau, o ne mažiau budrumo. Suteikus galimiems Rusijos šnipams ir diversantams lengvą prieigą prie ES, būtų pakirstas mūsų visų saugumas“, – socialiniame tinkle X parašė Y. Johansson. „Šiandienos laiške paprašau Vengrijos vyriausybės paaiškinti. Jei jų lengvos prieigos schema kelia pavojų, mes imsimės veiksmų“, – pridūrė komisarė

Privalu, kad „Rusijos piliečiai, galintys kelti šnipinėjimo ar kitas grėsmes saugumui, būtų patikrinti aukščiausiu lygiu“, – sakoma Y. Johansson laiške Vengrijos vidaus reikalų ministrui Sándorui Pintérui. Komisarė pridūrė, kad ši schema gali pakenkti Europos Šengeno erdvei, kurioje keliaujama be pasų patikros.

Pagal vizų išdavimo taisykles užsieniečiai darbuotojai gali pasilikti šalyje dvejus metus, o vėliau trejiems metams pratęsti savo buvimo trukmę tiek kartų, kiek norės. Dirbti gali bet kokios profesijos užsieniečiai.

Šios taisyklės sukėlė pasipiktinimą ES. Europos Parlamento Liaudies partijos (ELP) pirmininkas Manfredas Weberis laiške įspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles‘į Michelį, kad vizų liberalizavimas gali sukelti „rimtą pavojų“ ES saugumui.

V. Orbanas jau supykdė kolegas ES lyderius, liepos 5 d. nuskridęs į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praėjus vos kelioms dienoms, kai jo šalis perėmė pusmečio pirmininkavimą ES.