1 nuotr.ES šalių vyriausybės svarsto galimybę išplėsti investicijų į gynybą koncepciją - tai leistų joms padidinti karines išlaidas nepažeidžiant bloko biudžeto taisyklių, praneša „Politico", cituodamas šaltinius.
Straipsnyje sakoma, kad atsižvelgiant į saugumo iššūkius, gynybos išlaidos turėtų būti suprantamos ne tik kaip karinės įrangos, tokios kaip tankai ar lėktuvai, pirkimas, bet ir parama ginklų ir šaudmenų gamykloms, siekiant plėtoti gynybos pajėgumus.
Karinėms išlaidoms siūloma priskirti išlaidas kariniam personalui ir įrangos priežiūrai. Dabar į šias išlaidas atsižvelgiama nustatant ES valstybių biudžeto deficitą, kurį kontroliuoja Europos Komisija.
Pagal fiskalinę taisyklę bloko valstybės privalo išlaikyti nacionalinį biudžeto deficitą mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o valstybės skolą - mažesnę nei 60 proc., palyginti su BVP.
Pagal naujas taisykles šalis, kuri nepasieks 3 proc., nebus baudžiama, jei perviršis bus susijęs su išlaidomis gynybai.
Dokumente taip pat minimos investicijos į karinę infrastruktūrą, įskaitant įrenginius naudojamus tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams - pavyzdžiui, priedangų statyba gyvenamuosiuose pastatuose.
EK vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) praėjusią savaitę sakė esanti pasirengusi panaudoti visą biudžeto taisyklių lankstumą, kad padidintų gynybai skirtas išlaidas.
Pasak „Politico", ji siūlė šiam tikslui išnaudoti ir nepaprastąją padėtį, tačiau Vokietija tam pasipriešino.
ES ieško būdų, kaip papildomai finansuoti išlaidas gynybai, atsižvelgdama į beveik trejus metus besitęsiantį karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos bei JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pažadą užtikrinti, kad NATO partneriai gynybai išleistų bent 5 proc. BVP.
2024 metais ES išlaidos gynybai turėjo pasiekti 326 mlrd. eurų, o tai atitinka 1,9 proc. bloko BVP, pranešė „Euronews".
