1 nuotr.Trečiadienį Estijos prezidentas pasirašė įstatymą, uždraudžiantį ne Europos Sąjungos piliečiams dalyvauti vietos rinkimuose. Ši Konstitucijos pataisa labiausiai nukreipta prieš didelę rusų mažumą Baltijos valstybėje.
Kovo 26 d. dauguma įstatymų leidėjų nubalsavo už pakeitimą, šalyje didėjant baimei dėl saugumo, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Prezidento Alaro Kariso biuras paskelbė draudimą „trečiųjų šalių piliečiams“ dalyvauti vietos rinkimuose. Pranešime sakoma, kad taip siekiama „apsaugoti Estijos visuomenės vienybę“, tačiau taip pat raginama, kad tie, kuriuos paveiks draudimas, nemanytų esantys atskirti nuo visuomenės ar kad valstybė juos vertina „tik kaip pavojų saugumui“.
Naujoji priemonė pirmiausia paveiks maždaug 80 tūkst. Estijoje gyvenančių rusų. Nuolatiniai Estijos gyventojai iki šiol turėjo konstitucinę teisę balsuoti per vietos, bet ne per parlamento rinkimus.
Estija, Latvija ir Lietuva turi dideles rusakalbių mažumas, dažnai nepritariančias nacionalinėmis vyriausybėmis, todėl nerimauja, kad Maskva gali pasinaudoti susiskaldymu, kad destabilizuotų šalis.
Visos trys Baltijos valstybės yra Europos Sąjungos ir NATO narės bei tvirtos Ukrainos rėmėjos.
Estijai 1991 m. atgavus nepriklausomybę, maždaug trečdalis jos gyventojų buvo rusakalbiai, daug šeimų emigravo iš kitų sovietinių respublikų, bet pilietybės negavo, nes neturėjo šeiminių ryšių Estijoje.
Be to, norėdami gauti pilietybę, pareiškėjai turi išlaikyti estų kalbos egzaminą.
