1 nuotr.ES į naują antirusiškų sankcijų paketą gali įtraukti griežtesnį draudimą importuoti jūros gėrybes iš Rusijos, rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt". Baltijos šalys reikalauja įvesti naujus papildančius ribojimus.
Draudimas importuoti rusiškas jūros gėrybes, ikrus ir vėžiagyvius į ES šalis galioja nuo 2022 pavasario. Jis buvo įvestas netrukus po invazijos į Ukrainą. Dabar Latvija, Lietuva, Estija ir Švedija reikalauja papildyti jį šviežios žuvies ir žuvies produktų - menkės, silkės, šprotų - importo apribojimais.
„Die Welt" duomenimis, Rusijai tenka didžioji dalis ES importuojamos žuvies - pavyzdžiui, apie 70 proc. menkių. Kai kuriose šalyse, ypač Vokietijoje, Rusijos menkės sudaro 85 proc. įvežamos produkcijos. Vokietija priklausoma nuo žuvų importo, nes jos pačios žvejyba praktiškai nėra išvystyta: šalyje yra tik šeši traleriai.
Vokietijos federalinės žvejybos pramonės asociacijos vykdomasis direktorius Štefanas Mejeris (Stefan Mayer) perspėjo, kad šiuo metu nėra alternatyvos rusiškos žuvies importui. Pasak jo, įvedus draudimą, Amerikos tiekėjai, kaip ir visi kiti, negalės kompensuoti Vokietijos rinkos praradimų.
„Die Welt" teigimu, ES planuoja aptarti naujus apribojimus 2024 m. rudens pradžioje. Diskusiją inicijavo Baltijos šalys, kurios liepą paragino Europos Vadovų Tarybą ir EK nubausti Rusiją už sezoninio draudimo žvejoti Baltijos jūroje pažeidimą. Pasak Estijos, Lietuvos, Latvijos ir Švedijos valdžios institucijų, Rusijos veiksmai pakenkė bendroms pastangoms atkurti išeikvotus žuvų išteklius Baltijos jūroje.
Rusijos žuvininkystės įmonių, verslininkų ir eksportuotojų asociacijos prezidentas Germanas Zverevas apkaltino minėtas šalis siekiu per draudimus užsitikrinti konkurencinį pranašumą, visai negalvojant apie Europos žuvies vartotojų interesus. Pasak G.Zverevo, draudimas importuoti rusišką žuvį į ES išprovokuos kainų augimą, kas būtų naudinga pačioms europinėms įmonėms. O kaltinimus dėl neteisėtos žvejybos jis pavadino nepagrįstais.
