Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pavedė savo Piliečių laisvių ir Užsienio reikalų komitetams bei Žmogaus teisių pakomitečiui atnaujinti tyrimą dėl galimo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. EP nariai taip pat paragino ES valstybes ištirti su tuo susijusius įtarimus, o atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuvos Seimas, primena ELTA, prie šio klausimo yras numatęs grįžti Seimo pavasario sesijoje.
Rezoliucijai pritarė 363 EP nariai, nepritarė 290, o susilaikė 48. Ji priimta reaguojant į paviešintą JAV Senato ataskaitą, kurioje „atskleidžiama naujų [..] faktų, rodančių, kad kai kurios valstybės narės, jų valdžios institucijos, saugumo bei žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai prisidėjo prie CŽV vykdytos slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programos".
Europos Parlamentas smerkia CŽV taikytus tardymo metodus ir pabrėžia esminę JAV Senato išvadą, kad minėti tardymo metodai „nepadėjo gauti informacijos, kuri padėtų išvengti vėlesnių teroro išpuolių".
Reaguodami į šiuos naujus faktus, europarlamentarai įpareigojo EP Piliečių laisvių ir Užsienio reikalų komitetus bei Žmogaus teisių pakomitetį atnaujinti tyrimą dėl galimo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Šie komitetai turės metus laiko tyrimui atlikti ir galės surengti klausymus ar tiriamąją Parlamento misiją ES valstybėse, kuriose, kaip manoma, būta CŽV slapto kalinimo vietų.
EP nariai „dar kartą ragina valstybes nares ištirti kaltinimus, kad jų teritorijose būta slaptų kalėjimų, kuriuose žmonės buvo laikomi pagal CŽV programą, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis". Jie taip pat ragina JAV ištirti žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su šios CŽV programos vykdymu, taip pat bendradarbiauti su ES valstybėmis gavus jų prašymus suteikti informacijos.
2006 m. Europos Parlamente buvo įsteigtas laikinasis komitetas, kuris tyrė galimą CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse. 2012 m. balandį EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacija buvo atvykusi į Lietuvą tirti įtarimų dėl CŽV kalėjimų.
Prasidėjus Seimo pavasario sesijai, mūsų šalies parlamentui bus siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją galutinai ištirti ir įvertinti kaltinimus Lietuvai dalyvavus CŽV kalinių perdavimo ir slapto kalinimo operacijose.
Pasak Seimo nario "tvarkiečio" Valdo Vasiliausko, tokį nutarimo projektą, kuris įregistruotas pernai gruodį, parėmė 57 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų grupė.
"Tai yra labai daug, aš manau, kad visi esame suinteresuoti išgelbėti Lietuvos valstybės tarptautinį prestižą, nes tikrai mes liekame sala.10 metų Lietuvoje nėra skaidrumo, 10 metų gyvename pusiau tiesa, pusiau melu",- spaudos konferencijoje Seime sakė V. Vasiliauskas
Mišrios Seimo narių grupės narys prof. Povilas Gylys mano, kad mes turime įgyti aukštesnį teisinį statusą, kad mūsų nelaikytų teisinio dempingo šalimi.
"Jeigu mes vėl įkišime kaip stručiai savo galvas į smėlį, tai tą galvą kažkas vis tiek ištrauks. Priminsiu, kad Europos Komisija (EK) labai aiškiai pasakė, kad tie, kurie yra prisidėję prie šitos istorijos, susijusios su kankinimu, turi būti nubausti. Manau, tirti yra ką. Kažkas prekiavo suverenitetu, matome labai prieštaringų politikų pareiškimų. Mes galime apsimetinėti, kad čia nieko nebuvo, bet nuo to apsimetinėjimo niekam nebus geriau, geriau pūlinį išspausti nedelsiant. Tada valstybė bus sveikesnė, mes solidžiau atrodysime Europoje ir mažiau bus nesusipratimų santykiuose su mums svarbiomis šalimis",- svarstė prof. P. Gylys.
Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Petras Gražulis ir Seimo vicepirmininkas "tvarkietis" Kęstas Komskis irgi kvietė kuo greičiau pradėti ir pabaigti tyrimą, kuriuo metu būtų išsiaiškinta, kas kaltas ir kas turi prisiimti atsakomybę už dešimties metų senumo įvykius.
Komisiją siūloma sudaryti iš dvylikos Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą.
Ją siūloma sudaryti reaguojant į Jungtinių Amerikos Valstijų Senato Žvalgybos komiteto ataskaitą dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų ir kalinimo programos, pabrėžiant šios ataskaitos svarbą demokratijai ir tarptautinės bendruomenės kovai už žmogaus teises.
Seimui siūloma atsižvelgti į neseniai paaiškėjusias tyrimo aplinkybes ir JAV žiniasklaidos paskelbtus faktus, kurie tik patvirtina įtarimus, kad Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimai iš tiesų buvo.
2010 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra atlikęs tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje.
Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų atsakyti į aštuonis klausimus. Tarp jų yra klausimas ir apie tai, kokius įstatymus reikia keisti, kaip peržiūrėti parlamentinę slaptųjų agentūrų kontrolę, kad tokie tarptautinės bendruomenės įtarimai ir kaltinimai Lietuvai nepasikartotų, kad šalyje daugiau nebebūtų slaptųjų kalėjimų?
Siūloma nustatyti, kad komisija išvadas ir pasiūlymus Seimui pateiktų iki 2015 m. birželio 3 d.
