Europos Parlamentas patvirtino 2017 m. ES biudžetą

Europarlamentarų pastangomis kitais metais Jaunimo užimtumo iniciatyvai bus skirti papildomi 500 mln. eurų, o Europos infrastruktūros tinklų priemonei ("Connecting Europe"), mokslinių tyrimų rėmimo programai "Horizontas 2020", smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimo programai "COSME" bei studentų mainų programai Erasmus+ - papildomi 200 mln. eurų.

EP pavyko pasiekti, kad būtų sutelkta ES parama migracijos krizei sureguliuoti. Tam papildomai skirta 728 mln. eurų. Savo ruožtu Kipro taikos deryboms bus skirta papildoma 3 mln. eurų parama.

2017 m. ES biudžetui pritarė 438 EP nariai, nepritarė 197, o susilaikė 7. Kadangi jam lapkričio 28 d. pritarė ir ES Taryba, šis EP sprendimas yra galutinis.

"Pasiekėme savo tikslus: 2017 m. biudžetas sutelktas į ekonominį augimą, darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimą ir migracijos krizės valdymą", - pažymėjo pagrindinis EP pranešėjas Jensas Gejeris (Jens Geier) (Socialistai ir demokratai, Vokietija).

"Esame nusivylę, kad Europos Komisija ignoravo Parlamento prašymą dalį išmokų buvusiems ES komisarams atidėti į rezervą ir jas panaudoti tik sugriežtinus komisarų elgesio kodeksą. Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) pasiūlymas iki dvejų metų pratęsti draudimą buvusiems komisarams įsidarbinti jų kuruotose srityse yra teisingas žingsnis, bet jo nepakanka", - įsitikinęs kitas EP pranešėjas Indrekas Tarandas (Indrek Tarand) (Žalieji, Estija).

Trečiadienį vykusioje diskusijoje dėl ES ilgalaikio 2014-2020 m. biudžeto peržiūros ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos deleguotasis ministras Ivanas Korčokas pažadėjo, kad peržiūra leis padidinti ES biudžeto lankstumą ir iki 2020 m. mobilizuoti daugiau kaip 6 mlrd. eurų svarbiausiems ES iššūkiams įveikti.

Savo ruožtu EP pranešėjai Janas Olbrychtas (Jan Olbrycht) (Europos liaudies partija, Lenkija) ir Izabelė Tomas (Isabelle Thomas) (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) pažymėjo, kad Europos Parlamentas pasirengęs pradėti derybas dėl ES biudžeto peržiūros, tačiau ES valstybės vis dar neturi vienos pozicijos šiuo klausimu.


Europarlamentarai pritarė asmens duomenų apsaugos susitarimui su JAV

JAV teisėsaugos institucijoms perduodami europiečių duomenys bus geriau apsaugoti. Tai numatyta ES ir JAV susitarime, kuriam ketvirtadienį pritarė Europos Parlamentas.

Po grupės teroristinių išpuolių ES ir JAV sustiprino policijos ir teismų bendradarbiavimą. Svarbus jo aspektas - asmens duomenų perdavimas ir tvarkymas siekiant pažaboti terorizmą ir kitus organizuotus nusikaltimus, taip pat juos ištirti ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn.

2011 m. pradėtos derybos dėl atitinkamo ES ir JAV susitarimo buvo baigtos pernai, o pats susitarimas pasirašytas šių metų viduryje. Jis nustato visų asmens duomenų, pavyzdžiui, vardo ir pavardės, adreso ar teistumo, apsaugos standartus ES ir JAV teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose.

Asmenys, kurių duomenimis būtų keičiamasi, turės teisę juos ištaisyti, jei rastų netikslumų. Savo ruožtu jie turės būti informuoti apie duomenų apsaugos pažeidimus, taip pat jiems bus suteikta teisė į žalos atlyginimą.

"Pasibaigus šešerius metus trukusioms deryboms su JAV, perkeliame duomenų apsaugą į naują lygmenį. Abiejose Atlanto pusėse policija ir teisėsaugos institucijos turės užtikrinti privalomus aukšto lygio duomenų apsaugos standartus, kai jais keičiamasi. ES ir JAV susitarimas nereglamentuoja, kuriais atvejais teisėsaugos institucijos gali keistis duomenimis, tačiau nustato duomenų, kuriais jau nuspręsta keistis, apsaugos standartus", - pažymėjo EP pranešėjas Janas Filipas Albrechtas (Jan Philipp Albrecht) (Žalieji, Vokietija).

Susitarimui pritarė 481 EP narys, nepritarė 75, o susilaikė 88. Jam įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas.