1 nuotr.Baltarusijos pažanga užtikrinant demokratiją ir teisinę valstybę yra nepakankama, ketvirtadienį pabrėžė Europos Parlamentas. Europarlamentarai pasipiktinę, kad šalyje atsirado naujų politinių kalinių, toliau persekiojama opozicija, tebenaudojama mirties bausmė. Jie taip pat reiškia susirūpinimą Astravo atominės elektrinės sauga.
Europarlamentarai pažymi, kad nuo 1994 m. Baltarusijoje nebuvo laisvų ir sąžiningų rinkimų, o per 2015 m. prezidento ir 2016 m. parlamento rinkimus nebuvo padaryta pakankama pažanga. Jie susirūpinę, kad pagrindiniai Baltarusijos ekonomikos sektoriai vis dar priklauso valstybei, nuo 2000 m. šalyje neužregistruota naujų politinių partijų, taikomi nauji opozicijos ir pilietinės visuomenės organizacijų persekiojimo būdai bei atsiranda naujų politinių kalinių.
EP įsipareigoja remti Baltarusijos gyventojų demokratinius siekius, taip pat siūlo "išlaikyti tolesnio santykių su Baltarusija normalizavimo pagreitį" bei stiprinti ES paramą šalyje ir už jos ribų veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms. Savo ruožtu europarlamentarai ragina Baltarusiją - vienintelę Europos valstybę, taikančią mirties bausmę - "prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo". Šiemet Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino jau keturis mirties nuosprendžius.
Europarlamentarai taip pat susirūpinę 50 km nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės sauga. Jie ragina užtikrinti šio projekto tarptautinę priežiūrą, "kad jis atitiktų tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus". EP nariai kartu ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją pokalbiuose su Baltarusija ir Rusija nuolatos kelti šios elektrinės saugos klausimą, taip pat ES makrofinansinės paramos teikimo sąlygomis siekti, kad Baltarusija laikytųsi minėtų tarptautinių standartų ir atliktų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.
Rezoliucijai pritarė 468 EP nariai, nepritarė 21, o susilaikė 93.
EP ragina Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Rusiją išlaisvinti politinius kalinius bei laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. Europarlamentarai apgailestauja dėl Rusijos sprendimo nebepripažinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statuto.
Rusijos opozicijos aktyvistas Ildaras Dadinas pernai gruodį buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo už tai, kad surengė keletą taikių antikarinių protestų ir susirinkimų. Jis pirmas nuteistas pagal 2014 m. Rusijoje priimtą griežtą viešų susirinkimų įstatymą. Kalėjime I. Dadinas ne kartą buvo kankinamas, mušimas, su juo nežmoniškai elgtasi ir grasinta nužudyti.
EP ragina "nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti I. Dadiną ir visus, kurie buvo sulaikyti pateikus suklastotus ar nepagrįstus kaltinimus arba už naudojimąsi teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę". Parlamentas ragina ES Tarybą "priimti tikslines sankcijas ir nubausti tuos, kurie turi atsakyti už netinkamą elgesį su I. Dadinu ir kitais žmogaus teisių aktyvistais". Savo ruožtu europarlamentarai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos baudžiamojo kodekso pakeitimo, kuriuo dar labiau suvaržomi vieši susibūrimai ir numatoma juos laikyti nusikalstama veika.
Parlamentas reikalauja nepriklausomai ištirti visus įtarimus dėl Rusijos kalėjimų pareigūnų taikomo smurto bei žeminančio elgesio, taip pat ragina Rusiją "atlikti išsamų kalinimo įstaigų sistemos vertinimą, siekiant nuodugniai ją reformuoti, ir visapusiškai įgyvendinti standartus, dėl kurių susitarta pagal atitinkamas tarptautines konvencijas".
Europarlamentarai pasipiktinę tuo, kad pastaraisiais metais Rusijoje itin išaugo politinių kalinių skaičius. Pasak Žmogaus teisių centro "Memorial", šiuo metu jų yra 102, tarp jų Aleksandras Fiodorovičius Kostenka, Ivanas Nepomniaščich, Dmitrijus Bučenkovas, Vladimiras Jonovas, Maksimas Panfilovas ir kiti. EP "solidarizuojasi su asmenimis, kurie Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose buvo suimti pateikus suklastotus ir nepagrįstus kaltinimus (įskaitant Krymo totorius), ir ragina nedelsiant juos išlaisvinti".
Parlamentas ragina Rusiją visapusiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos ir ESBO narė. Primindamas, kad pernai Rusija 109 kartus - daugiau nei bet kuri kita šalis - pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, EP ragina šios šalies vyriausybę skubiai įvykdyti visus Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimus. Parlamentas taip pat reiškia susirūpinimą dėl prezidento V. Putino potvarkio, kuriuo Rusija atsisako save laikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto šalimi.
Europarlamentarai primygtinai ragina ES Tarybą "parengti vieningą politiką Rusijos atžvilgiu, pagal kurią 28 ES valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos žmogaus teisių vaidmens klausimu". Savo ruožtu europarlamentarai kviečia parengti "svarią ir konkrečią ES strategiją Rusijos pilietinei visuomenei bei organizacijoms paremti".
