„Gazprom“ šantažuoja Europą

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris priminė naujajam ES energetikos komisarui Marošui Šefčovičiui, kad „Pietų srauto“ projektas, skirtas tiekti dujas į Europą per Ukrainą, nutrauktas. Todėl „Turkijos dujotiekis yra vienintelis maršrutas, kuriuo gali būti transportuojama 63 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, šiuo metu pumpuojamų tranzitu per Ukrainą. Kitų variantų nėra“, - sakė jis.

„Pietų srauto“ vamzdyną buvo planuojama nutiesti Juodąja jūra iš Rusijos į Pietų Europą. 2012 m. ES energetikos sektoriaus įmonėms pradėjo taikyti naujas taisykles, todėl Rusijos projekto įgyvendinimas sustojo. 2014 m. gruodžio 1 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lankydamasis Turkijoje, viešai pareiškė, kad tęsti „Pietų srauto“ projekto įgyvendinimą dabartinėmis aplinkybėmis neįmanoma.

Dabar Rusija planuoja tiesti naują dujotiekį į Turkiją ir paversti šalį pagrindiniu rusiškų dujų tranzito centru. Tarp „Gazprom“ ir Turkijos bendrovės „Botas“ buvo pasirašytas susitarimo memorandumas. Naujas projektas savo galia prilygtų „Pietų srautui“ - per metus juo gali būti perpumpuojama 63 mlrd. kub. metrų dujų. Tikimasi, kad naujasis dujotiekis visiškai padengs Turkijos poreikius. Šaliai tektų maždaug ketvirtis visos transporto kanalo galios. Likę maždaug 50 mlrd. kub. metrų dujų būtų pristatomi iki Turkijos ir Graikijos sienos bei parduodami specialioje mainų platformoje. Čia rusiškų dujų galėtų įsigyti Europos vartotojai.

Turkija yra antra didžiausia rusiškų dujų importuotoja Europoje po Vokietijos.


Audrius Butkevičius: „Atakuodamas Ukrainą V.Putinas skaldo Rusiją“

Pažvelkime į Rusijos lošimą iš jo pozicijų: žaidimai su teroristais, su ideologiniais mechanizmais, su propaganda, finansuojant įvairius spaudos leidinius ir viešųjų ryšių agentūras Europoje, ar žaidimai su Europos politinėmis partijomis, kad ir Marinos Le Pen lygio... O dėl dujotiekio brūkštelėtas dar vienas šio didelio žaidimo štrichas.

Padaryta nemažai veiksmų, europiečiai yra pagąsdinti, be to, bandomas kurti precedentas, kai jiems sakoma: jūs patys būsite atsisakę gauti dujas, jeigu nežaisite pagal mūsų planą... Vertinant situaciją iš Rusijos pusės, tai ėjimas yra vertas dėmesio.

Bet V.Putinas jau kelintą kartą užmiršta, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Atakuodamas Ukrainos regionus separatizmo pagrindu, jis gimdo separatizmą pačioje Rusijoje ir tie mechanizmai jau pradeda veikti. Atakuodamas vienas ar kitas religines bendruomenes užsienyje, jis užmiršta, kad pati Rusija yra užpildyta įvairių sektantiškų grupių, kurios turi savo kažkieno valdomus ir finansuojamus lyderius - tokie pranešimai jau pradeda gulti ant spec. tarnybų vadovų stalų ir jie siaubo apimti pradeda matyti, kaip tikrovėje atrodo šita rusiškoji visuomenė. Lygiai taip pat V.Putinas užmiršta, kad, darydamas tokį, atrodytų, gražų veiksmą, jis stimuliuoja pačią ES priimti strateginius sprendimus. Nuo Ukrainos konflikto pradžios Europa unifikacijos ir strateginio planavimo link padarė kur kas daugiau žingsnių negu per visą laiką nuo Lisabonos sutarties pasirašymo pradžios. Taigi, padėkoti galima ir V.Putinui, o tai yra jo, kaip politinio stratego, pati didžiausia klaida.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“