1 nuotr.Grenlandijoje vis garsiau kalbama apie nepriklausomybės nuo Danijos Karalystės siekį. „Atėjo laikas mums patiems žengti žingsnį ir kurti savo ateitį“, – Naujametinėje kalboje sakė buvusios Danijos kolonijos ministras pirmininkas Mutė Egedė, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Pastaraisiais metais Grenlandijoje sustiprėjo nepriklausomybės judėjimas, tačiau premjeras iki šiol santūriai kalbėjo šia tame. Metų pabaigoje išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašiai kaip jau 2019-aisiais, pareiškė norą „valdyti ir kontroliuoti“ milžinišką salą Arktyje. M. Egedė tada iš karto davė aiškų atkirtį D. Trumpui. Tačiau dabar jis savo kalboje nei respublikono, nei JAV nepaminėjo.
57 000 gyventojų turinti Grenlandija turi didelę strateginę reikšmę JAV, kurios čia yra įsteigusios ginkluotųjų oro pajėgų bazę su išankstinio perspėjimo dėl balistinių raketų sistema. Grenlandijos sostinė Nukas yra arčiau Niujorko nei Kopenhagos.
M. Egedė savo naujametinėje kalboje pabrėžė, kad dėl nepriklausomybės turi spręsti Grenlandijos gyventojai. Tačiau kada tai galėtų įvykti, jis nepasakė. Dauguma gyventojų yra už nepriklausomybę, tačiau nesutariama dėl laiko ir tikėtino poveikio gyvenimo lygiui. Nuo 2009 m. Grenlandija turi teisę referendume nuspręsti dėl nepriklausomybės. Nepaisant gausių gamtinių išteklių, įskaitant naftą ir dujas, salos ekonomika yra trapi, ji smarkiai priklausoma nuo Kopenhagos paramos ir žvejybos.
„Istorija ir dabartinės sąlygos parodė, kad mums bendradarbiaujant su Danijos Karalyste nepavyko sukurti visiškos lygybės, – kalbėjo M. Egedė. – Kaip ir kitos pasaulio šalys, turime stengtis pašalinti kliūtis bendradarbiavimui, kurias galime pavadinti kolonializmo pančiais, ir judėti pirmyn“.
Grenlandija iki 1953 m. buvo Danijos kolonija, o dabar yra savivaldą turinti Karalystės teritorija.
