1 nuotr.Vertimas Ukrainą tapti neutralia nepadės taikiai išspręsti konflikto su Rusija, naujienų agentūrai „Reuters" teigė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
Pasak ministrės, „suomizacijos" politika, tai yra neutralumas ir nuolaidos, kaip kad jos šalis elgėsi po Antrojo pasaulinio karo, Kijevui netinka.
„Aš esu prieš tai", - pabrėžė E.Valtonen. Ji paragino prisiminti, kad Ukraina jau buvo neutrali šalis prieš prasidedant plataus masto kovoms 2022 m. vasarį.
„Tai tikrai nėra kažkas, ką aš primesčiau Ukrainai. Tikrai ne kaip pirmą alternatyvą", - pabrėžė užsienio reikalų ministrė. Ji pridūrė, kad privertus Ukrainą priimti sąlygas prieš jos valią būtų sugriauta tarptautinė sistema.
1917 m. gruodį Rusijos Liaudies komisarų taryba priėmė dekretą dėl Suomijos valstybės nepriklausomybės.
1939 m. lapkričio 30 d. prasidėjo sovietų-suomių, arba Žiemos karas, trukęs iki 1940 m. kovo 13 d. ir pasibaigęs dalies Suomijos teritorijų praradimu. Antrajame pasauliniame kare Suomija palaikė Vokietiją, o valdžia pareiškė, kad Suomija vėl kariauja su SSRS; Helsinkis tai įvardino Žiemos karo tęsiniu.
Jis baigėsi paliaubomis 1944 m., o SSRS gavo dar kelias Suomijos teritorijas. Po Antrojo pasaulinio karo ir iki pat 2023 m. balandžio, kai tapo NATO nare, Suomija laikėsi neutralumo politikos.
Šalies prezidentas Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb) jau anksčiau ragino pamiršti idėją užbaigti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos pagal „Suomijos modelį". Jis pabrėžė, kad šalis turi teisę pati spręsti savo suvereniteto ir sąjungininkų klausimus.
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), siekdamas kuo greičiau užbaigti konfliktą, bandys priversti Kijevą laikytis neutralumo.
Rusija priešinasi Ukrainos stojimui į NATO, o prezidentas Vladimiras Putinas Kijevo atsisakymą prisijungti prie aljanso pavadino viena iš taikaus susitarimo sąlygų.
