Italijos premjerė remia ES gynybos stiprinimą, bet tik išvien su JAV

Ji padarė pranešimą parlamente prieš Europos Sąjungos lyderių viršūnių susitikimą, per kurį jie aptars paramą Ukrainai ir planus sustiprinti gynybą, silpstant prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamų JAV paramai Kyjivui. 

G. Meloni sakė, kad būtina sukurti „tvirtą Europos ramstį“ NATO, bet pridūrė, jog dabar ne laikas skaldyti Vakarus. „Neįsivaizduojama, kaip būtų galima sukurti veiksmingas ir ilgalaikes saugumo garantijas suskaldžius Europą ir JAV“, – Senate sakė ji. 

Jos teigimu, Europa elgiasi teisingai, imdamasi jei tenkančio darbo, bet „geriausiu atveju naivu, o blogiausiu – beprotiška manyti, kad šiandien ji tai gali padaryti viena be NATO“. 

G. Meloni dešiniųjų vyriausybė tvirtai remia Kijevą jo kare su Rusija, nepaisant istoriškai šiltų jos koalicijos partnerių ryšių su Maskva. Antradienį ji sakė, kad šia parama „niekada nebuvo abejojama“. 

Tačiau praėjusią savaitę parlamentarai iš jos kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ nepalaikė Europos Parlamento pasiūlymo paremti Kyjivą, nes jame buvo nepalankiai paminėtas D. Trumpo požiūris. 

Saugumo garantijos 

Antradienį G. Meloni palaikė JAV paliaubų planą kaip „svarbų žingsnį“ ilgalaikės taikos link, bet taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia „saugumo garantijų“. 

Jos galėtų būti panašios į tas, kuriomis naudojasi NATO narės, kai vienos jų užpuolimas laikomas visų užpuolimu, sakė ji, bet pridūrė, kad bet kokia parama nebūtinai reikštų jėgos panaudojimą.

G.  Meloni buvo vienintelė ES lyderė, sausį dalyvavusi D. Trumpo inauguracijoje, ji stengiasi išvengti bet kokios prezidento kritikos – ypač dėl to, kad jo grasinimai įvesti muitus gali smarkiai smogti eksportuojančiai jos šaliai. 

Ji prisidėjo prie sąjungininkių Europoje, kai jos ėmėsi skubiai svarstyti, kaip reaguoti į D. Trumpo veiksmus, nors kartais atrodo tai daranti nenoriai, tik paskutinę akimirką įsijungė į pokalbius, praėjusį savaitgalį Londono surengtus vaizdo ryšiu. 

Ji aiškiai pasakė, kad Italija nesiųs karių garantuoti kokių nors paliaubų, ir tai pakartojo antradienį, pareiškusi, jog tai būtų „rizikinga ir ne itin veiksminga“.

Ji taip pat atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mintį išplėsti savo branduolinį skėtį ir kitoms Europos valstybėms. 

Nesutarimai partijoje ir visuomenėje

G. Meloni susiduria su nesutarimais savo pačios partijoje ir platesnėje Italijos visuomenėje. 

Praėjusią savaitę laikraščio „Corriere della Sera“ užsakymu „Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad 39 proc. apklaustųjų nepritaria Europos planui, 28 proc. jam pritaria. Apklausa taip pat parodė, kad nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, parama Ukrainai sumažėjo, nors G. Meloni rinkėjai yra didžiausi rėmėjai. 

Pasipriešinimui planui vadovauja jos pavaduotojas ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini, praeityje pareiškęs susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Antradienį tviteryje jis parašė: „Italų pinigais sumokėti už vokiečių tankus? Ne, ačiū“. 

Ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti, „Lygos“ narys, taip pat perspėjo dėl rizikos, kad didžiulė Italijos skola dar labiau padidės. 

Italija išleidžia gynybai maždaug 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai mažiau nei NATO įsipareigojimas skirti du procentus ir gerokai mažiau nei D. Trumpo reikalaujami penki procentai. 

G. Meloni nesileido į detales apie Italijos ateities planus, tačiau pažymėjo, kad „mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimas nereiškia vien tik ginklų įsigijimo“. Italija gali pati gaminti daugiau, sakė ji ir pridūrė, kad saugumas gali apimti ir kovą su terorizmu, kibernetinį saugumą ir net dujotiekių apsaugą. 

Pasak politikos ekspertų, dėl politinio pasipriešinimo ir skolų problemos G. Meloni bus sunku padidinti karines išlaidas tiek, kiek žadėjo – iki 2,5 proc. BVP. Taip pat sunku tikėtis, kad ji nutrauktų ryšius su D. Trumpu. Veikiausiai G. Meloni ir toliau dirbs su Europos sąjungininkėmis ir mėgins „lėtinti šalių, labiausiai pasirengusių paremti Kijevą, pasiūlymus.