1 nuotr.Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) teigimu, „visi ženklai rodo“, kad Jeruzalėje sunkvežimiu į žmones rėžęsis ir keturis karius pražudęs asmuo buvo vadinamosios „Islamo valstybės“ šalininkas, nors ekspertai teigia, jog Izraelio ir Palestinos konflikte nėra jokio skirtumo, kuris teroristas kuriai organizacijai save priskiria.
Ignas Stankovičius, Saugumo politikos ekspertas:
Nesureikšminčiau kalbų apie tai, kuriai grupuotei koks nors teroristas save priskiria... Nepriklausomai nuo to, ar vyksta koks nors karas Sirijoje bei kitur, ar nevyksta, Izraelis nuo pat savo valstybės suformavimo visą laiką gyvena apimtas įtampos. Ypač tokios įtampos iškilo tada, kai Izraelis pats apsibrėžė savo teritoriją - juk iki tol teritorijos tarp žydų ir palestiniečių buvo nubrėžtos ir padalytos britų. Taigi, kai tik Izraelis teritorijas pradėjo braižyti pagal savo poreikius, iškart kilo konfliktas, kuris tęsiasi ir iki šiol.
Ir tai vyksta nepaisant daugybės įvairiausių derybų bei pasirašytų „taikos susitarimų“. Viename iš tokių susitikimų man pačiam teko būti, kai Izraelis 1993 metais Norvegijoje pasirašė taikos sutartį su tuometiniu Palestinos vadovu Jasiru Arafatu (Yassir Arafat). Tuo metu buvo sutarta neplėsti Izraelio naujakurių gyvenviečių, o tos teritorijos turėjo būti paliktos palestiniečiams. Kurį laiką tas susitarimas net veikė, o patys žydai buvo pradėję griauti savo naujakurių gyvenvietes. Tačiau pasikeitus valdžiai Izraelis ir vėl pradėjo tęsti naujakurių gyvenviečių plėtrą, pasipylė abipusiai kaltinimai Oslo susitarimo nevykdymu ir tas ilgalaikis konfliktas įgavo naują pagreitį.
Yra ir dar viena konflikto dalis, apie kurią paprastai niekas nekalba, bet kuri gali būti ne mažiau svarbi. Man teko apie tai kalbėtis su abiem konflikto pusėmis ir galiu konstatuoti, kad iki šiol egzistuoja dar J.Arafato laikais suformuota, pavadinkime, arabų „demografinė“ koncepcija, kurią galima išreikšti labai paprastai: naikink žydus ir gimdyk vaikus. Kitaip tariant, žydų ir arabų konflikte arabų žūsta nepalyginamai daugiau negu žydų, tačiau jų šeimose gimsta gerokai daugiau vaikų, negu žydų šeimose ir anais laikais buvo įsivaizduojama, kad šis teigiamas demografinis balansas padės iškovoti galutinę pergalę. Todėl nereikia stebėtis, kad ir šiais laikais yra nemažai taip galvojančių...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
