1 nuotr.Japonijos ministras pirmininkas Šigeru Išiba (Shigeru Ishiba) pirmą kartą pastaraisiais metais sugriežtino retoriką Kurilų salų klausimu, skelbia „Hokaido Shimbun".
Š.Išiba pasisakė per „Visos Japonijos kongresą, reikalaujantį grąžinti šiaurines teritorijas".
„Japonija tvirtai laikysis politikos išspręsti keturių šiaurinių salų nuosavybės klausimą ir sudaryti taikos sutartį", - sakė jis.
Pasak leidinio, iki Š.Išibos pastarąjį kartą Japonijos premjeras tokią formuluotę vartojo 2019 metais.
Kongreso išvakarėse Japonijos vyriausybės generalinis sekretorius Josimasa Hajaši (Yoshimasa Hayashi) nurodė, kad, nepaisant sudėtingų šalių santykių, Tokijas vis dar siekia sudaryti taikos sutartį su Maskva.
Maskvos ir Tokijo santykius ilgą laiką temdo taikos sutarties nebuvimas.
1956 m. TSRS ir Japonija pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje Maskva sutiko apsvarstyti galimybę po taikos sutarties sudarymo perduoti Tokijui Habomai ir Šikotaną, Kunaširos ir Iturupo likimas aptartas nebuvo.
Sovietų Sąjunga tikėjosi, kad Bendra deklaracija užbaigs ginčą, o Japonija dokumentą laikė tik dalimi problemos sprendimo, neatsisakydama savo pretenzijų į visas salas.
Vėlesnės derybos nieko nedavė, taikos sutartis po Antrojo pasaulinio karo pabaigos taip ir nebuvo pasirašyta.
Teigiama, kad spaudimo buvo sulaukta iš JAV. Pastaroji pagrasino, kad jeigu Japonija sutiks perimti tik dvi iš keturių salų, tai turės įtakos Okinavos grąžinimo procesui (susitarimas dėl Okinavos įsigaliojo 1972 m.).
Maskvos pozicija yra tokia, kad salos po Antrojo pasaulinio karo tapo SSRS dalimi ir Rusijos suverenitetas jų atžvilgiu nekelia abejonių.
Po to, kai Japonija, reaguodama į Maskvos veiksmus Ukrainos atžvilgiu, 2022 m. patvirtino keletą sankcijų paketų, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Maskva, reaguodama į nedraugiškus Tokijo žingsnius, atsisako derėtis su Japonija dėl taikos sutarties, stabdo bevizį režimą Japonijos piliečiams ir pasitraukia iš dialogo dėl bendros ekonominės veiklos pietų Kurilų salose.
