1 nuotr.JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas įspėjo Vakarus nepasiduoti Rusijos žvanginimui branduoliniais ginklais, nes tai dalis Kremliaus pastangų atgrasyti Vakarus ir paveikti svarbius Vakarų politikos debatus dėl paramos Ukrainai, teigia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
W. Burnsas rugsėjo 7 d. diskusijoje su Jungtinės Karalystės slaptosios žvalgybos tarnybos (MI6) vadovu Richardu Moore'u pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau nuolat grasins tiesiogine konfrontacija su Vakarais, tačiau šie grasinimai neturėtų įbauginti Vakarų.
W. Burnsas pridūrė, kad, CŽA vertinimu, 2022 m. rudenį Rusijos pajėgos galėjo svarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus ir kad jis šiuo klausimu palaikė ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriumi Sergejumi Naryškinu.
CŽV vertinimas dėl galimo Rusijos pasirengimo panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje 2022 m. rudenį atitiko suintensyvėjusią Rusijos retoriką apie branduolinę konfrontaciją, vykstant sėkmingoms Ukrainos kontrpuolimo operacijoms Chersono ir Charkovo srityse.
Ši retorika veikiau buvo įprasta informacinė operacija, skirta atgrasyti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai, o ne rodiklis, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus.
Kremlius ne kartą svaidėsi menkai maskuojamais grasinimais Rusijos ir Vakarų branduoline konfrontacija, kai Vakaruose vyko svarbios politinės diskusijos dėl tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, pavyzdžiui, 2022 m. rudenį, kad išgąsdintų sprendimų priėmėjus.
ISW ir toliau vertina, jog tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus Ukrainoje ar kitur, yra labai maža.
