Jungtinės Valstijos siekia, kad 2024 metų pabaigoje Rusijai tektų sėsti prie derybų stalo dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo Kijevui naudingomis sąlygomis. Tai pareiškė pirmasis JAV prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimams pavaduotojas Džonatanas Faineris.
„Mes norime, kad iki kitų metų pabaigos ukrainiečių pozicijos būtų tokios, kurioms esant Rusijai tektų spręsti: arba ji turi sėsti prie derybų stalo Ukrainai priimtinomis ir JTO Statutą atitinkančiomis sąlygomis, numatančiomis visos Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, arba ji turės reikalų su dar stipresne Ukraina, besiremiančia galingesne JAV, Europos ir pačios Ukrainos viduje suformuota pramonine baze, leidžiančia surengti naują kontrpuolimą", - pareiškė Apseno instituto forume kalbėjęs Baltųjų rūmų atstovas.
Jis patikslino, kad kalbėdamas apie pramoninę bazę, omenyje turėjo karinį-pramoninį amerikiečių, europiečių ir ukrainiečių kompleksą.
„Nes po 2024 metų mes gerokai padidinsime savo karinės-pramoninės bazės pajėgumus. Mes bendradarbiaujame su ukrainiečiais, siekdami padidinti jų karinės-pramoninės bazės gamybos apimtis. Tą patį daro JAV sąjungininkai Europoje. Ir po metų-pusantrų mes turėsime gerokai tvirtesnį pagrindą, negu yra dabar", - patikino Amerikos lyderio patarėjas.
Šie jo pažadai gali būti realizuoti, kadangi, pasak valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno, apie 90 proc. Ukrainai skirtų lėšų buvo įsisavintos Jungtinių Valstijų karinio-pramoninio komplekso.
„Dar pora žodžių, skirtų labiau amerikiečių auditorijai. Jeigu panagrinėsite investicijas, kurias skyrėme Ukrainos gynybai, tai pastebėsite, kad 90 proc. iš suteiktos karinės pagalbos iš tikro mes, kartu su mūsų gamintojais, išleidome čia, JAV", - nurodė jis „The Independent" transliuotos spaudos konferencijos metu.
Valstybės sekretorius pasidžiaugė, kad šios priemonės leido sukurti daugiau darbo vietų ir prisidėjo prie šalies ekonomikos augimo.