15 nuotr.Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Džonu Keriu (John Kerry) Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad Maskvai ir Vašingtonui "nepavyko rasti bendros vizijos kaip spręsti krizę Ukrainoje", rašo BBC.
Po JAV ambasadoje Londone vykusio neeilinio susitikimo Rusijos diplomatas sakė, jog pokalbis su Dž. Keriu buvo "konstruktyvus", tačiau Maskva ir Vašingtonas liko prie savo pozicijų Ukrainos atžvilgiu.
S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija neketina okupuoti Krymo pusiasalio, tačiau gerbs vietos gyventojų valią kovo 16 dieną vyksiančiame referendume. Anot Rusijos diplomatijos vadovo Krymo pusiasalio gyventojai turi teisę balsuoti dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos, o šį žingsnį turi gerbti ne tik Maskva. Anot S. Lavrovo, Rusijai Krymas reiškia kur kas daugiau nei britams Folklendų salos, tačiau pareiškė, jog Maskva neketina veržtis į pietryčių Ukrainą.
Korespondentų paklaustas ar susitikimo metu Dž. Keris grasino kokiomis nors sankcijomis, S. Lavrovas teigė, jog "Rusijai tiesiogiai grasinama nebuvo", tačiau Maskva supranta, jog Vakarų šalių vyriausybės svarsto sankcijų įvedimą.
"Turiu jus užtikrinti, kad sankcijos tikrai nepaskatins abipusių interesų kūrimo", - kalbėjo Kremliaus atstovas.
Kalbėdamas su kolega iš JAV, S. Lavrovas pabrėžė, jog Ukrainoje nebuvo imtasi visų būtinų priemonių sustabdyti ginkluotų radikalų smurtą ir priminė, jog rusakalbių teisės šalyje taip pat turi būti gerbiamos.
Dž. Keris pradžioje žiniasklaidos atstovams sakė, kad pokalbis su S. Lavrovu buvo tiesus ir atviras. Tačiau vėliau jis nedviprasmiškai pabrėžė, kad JAV neketina keisti ligšiolinės savo pozicijos. Vašingtonas ir tarptautinė bendrija nepripažins Krymo referendumo rezultatų, kalbėjo Dž. Keris.
Jis pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų dislokacijos pasienyje. Tačiau S. Lavrovas esą patikino jį, kad prezidentas Vladimiras Putinas iki referendumo pabaigos sekmadienį nepriims jokių su Ukraina susijusių sprendimų.
Dar prieš susitikimą abu politikai kalbėjo apie "sudėtingą situaciją". Tačiau tada Dž. Keris dar reiškė viltį, kad bus išspręsta bent "keletas mūsų nesutarimų".
Kremliaus sąlygos Ukrainai: karo galima išvengti
Rusija pasirengusi nusileisti ir atsisakyti galimos karinės intervencijos į Ukrainą, tačiau dėl šio sprendimo šalis turi perkelti prezidento rinkimus, atsisakyti sutarčių su Europos Sąjunga ir NATO. Apie tai rašo portalas UNIAN.
Kovo 5-osios susitikimo tarp Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry) rytų kaimynė iškėlė tris reikalavimus - prezidento rinkimų datos perkėlimas, Ukrainos atsisakymas stoti į NATO ir nepasirašoma asociacijos su ES sutartis. Tokią informaciją pateikia neįvardytas Rusijos deputatas, ankščiau užėmęs aukštas pareigas šalies Vyriausybėje.
Politikai ir anksčiau teigė, kad Vladimirą Putiną domino galimas karinis įsiveržimas į Krymą ne vien dėl pusiasalio aneksijos - jis taip pat siekė ir toliau išlaikyti savo įtaką visai Ukrainai.
"Imdamasi grubių veiksmų Kryme Rusija bando sutrukdyti prezidento rinkimams Ukrainoje. Šiuo metu vykdoma didelių apimčių kampanija, kuri neleistų įvykti teisėtiems šalies vadovo rinkimams", - pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.
"Jis (Putinas) puikiai supranta, kad jeigu rinkimai įvyks gegužės 25 d., tai juose laimės arba V. Klyčko, arba Porošenko. O juk nei vienas nei kitas Kremliui nepavaldūs. O kam V. Putinui prezidentas, kurio šis negali kontroliuoti - juk V. Putinas priprato dirbti tik su "prisijaukintais" politikais, - nurodė vienas iš partijos UDAR deputatų. - Jis taip pat supranta, kad ši vyriausybė pasirašys bendradarbiavimo sutartį su ES ir susitarimą su NATO. O jam šių sutarčių nereikia".
Taip pat UDAR atsargiai kalba, kad rinkimai nebus palankūs ir Julijai Tymošenko - juk šiuo metu ji tik trečioji šalyje pagal surenkamus reitingus. Savo ruožtu tikima, kad jeigu rinkimai būtų nukelti, J. Tymošenko per sau pavaldžius gubernatorius gali įgauti valdžios, pasinaudoti V. Jaceniuko sėkmingai įvykdytomis reformomis ir vėliau rinkimus laimėtų. Pačios J. Tymošenko aplinka tokius svarstymus neigia.
S. Aksionovas: Ukrainos bankai Kryme nebus nacionalizuojami
Autonominės Krymo regiono vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad pusiasalio gyventojams nusprendus prisijungti prie Rusijos, Ukrainos bankai nebus nacionalizuoti.
"Nė vienas bankas nebus nusavintas, taip pat neketiname išimti savo finansinių aktyvų, - spaudos konferencijos metu kalbėjo S. Aksionovas. - Mes remsime bankų sistemas. Pažadu, kad nė vienas akcininkas ar indėlių laikytojas Kryme nenukentės".
Pareigūnas taip pat pranešė, kad po sekmadienį vyksiančio referendumo, kurio nepripažįsta nei Kijevas, nei Vakarai, visi pusiasalio bankai ims vadovauti Rusijos Federacijos finansinėmis taisyklėmis.
S.Lavrovas: turime gerbti Krymo žmonių valią
Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Džonu Keriu (John Kerry) Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad Rusija neketina okupuoti Krymo pusiasalio, tačiau gerbs vietinių gyventojų valią kovo 16 dieną vyksiančiame referendume, rašo BBC.
Po JAV ambasadoje Londone vykusio neeilinio susitikimo Rusijos diplomatas sakė, jog pokalbis su Dž. Keriu buvo "konstruktyvus", tačiau Maskva ir Vašingtonas vis dar neturi bendros vizijos kaip spręsti krizę Ukrainoje.
Anot S. Lavrovo, Krymo pusiasalio gyventojai turi teisę balsuoti dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos ir šis sprendimas turi būti gerbiamas.
Rusijos diplomatas pasakė, kad Rusijai Krymas reiškia kur kas daugiau nei britams Folklendų salos, tačiau pareiškė, jog Maskva neketina veržtis į pietryčių Ukrainą.
Apklausa: 90 proc. Krymo gyventojų yra už prisijungimą prie Rusijos
Dauguma Krymo gyventojų yra už pusiasalio prijungimą prie Rusijos Federacijos, rodo nuomonės tyrimo instituto "Sres" atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra "RIA Novosti".
Daugiau kaip 91 proc. respondentų pareiškė remiantys Maskvos politiką ir Krymo ateitį siejantys su Rusija, penktadienį pranešė "Sres". Beveik 97 proc. smerkia Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimą ir opozicijos atėjimą į valdžią.
Remiantis apklausa, devyni iš dešimties Krymo gyventojų naująją vadovybę Kinijoje laiko neteisėta. Kas trečias respondentas mano, kad Vakarų Europos šalys ir JAV skleidžia neigiamą informaciją apie Krymą.
Kryme gyvena apie 2 mln. žmonių. "Sres" per savaitę apklausė 500 gyventojų didžiausiuose pusiasalio miestuose.
Rusija vetuos JT rezoliuciją dėl Krymo
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Genadijus Gatilovas pareiškė, kad Maskva ketina vetuoti Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl Krymo referendumo teisėtumo, rašo "Reuters".
JAV diplomatų ketvirtadienį parengtame JT Saugumo Tarybos (ST) rezoliucijos projekte buvo raginama kovo 16 dienos Kryme numatytą surengti referendumą laikyti neteisėtu.
"Svarbiausia, kad ši rezoliucija kviečia neigti referendumo rezultatus, dėl to ji mums nepriimtina", - "Interfax" korespondentams sakė G. Gatilovas.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefoninio pokalbio metu su JT generaliniu sekretoriumi Pan Gi Munu (Ban Ki-moon) pareiškęs, kad referendumas "visiškai suderinamas su tarptautinėmis teisės normomis ir JT Chartija".
Rusija į Krymą pasiuntė daugiau karių ir šarvuočių
Rusija penktadienį Kryme dislokavo daugiau karių ir šarvuočių bei pakartojo savo grasinimą dėl intervencijos kitose Ukrainos dalyse. Maskva akivaizdžiai ignoruoja Vakarų prašymus neeskaluoti didžiausios konfrontacijos nuo šaltojo karo, skelbia "Reuters".
Rusijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į mažiausiai vieno protestuotojo žūtį rytiniame Ukrainos Donecko mieste, pakartojo prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, jog jis turi teisę į intervenciją siekiant apsaugoti Rusijos piliečius ir "tėvynainius".
Ukrainos pareigūnų teigimu, per susirėmimus Donecke, gimtajame nuverstojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus mieste, mirtinai subadytas 22-ejų vyriškis ir dar mažiausiai 15 žmonių hospitalizuoti.
Antirusiškos demonstracijos organizatoriai teigė, kad žuvusysis priklausė jų grupei.
Maskva neigia šalies karių intervenciją Kryme. Tačiau žurnalistai yra pastarųjų įvykių pusiasalyje liudininkai. Rusijos pajėgos atvirai tvirtina pozicijas regione, atvyksta šarvuočių su Rusijos registracijos numeriais kolonos ir ukrainiečių kariams prisistato Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariais.
"Reuters" korespondentų komanda stebėjo, kaip penktadienio rytą Kazokų įlankoje netoli Sevastopolio Rusijos karinis laivas atgabeno sunkvežimius, karius ir mažiausiai vieną šarvuotą transporterį. Sunkvežimiai pajudėjo trapu iš didžiulio desantinio laivo "Yamal 156", kuriuo gali plaukti daugiau nei 300 kariškių ir apie dešimt šarvuotų transporterių.
Dėl smurto rytų Ukrainoje kalta Rusija
Naujasis Donecko srities administracijos vadovas Sergejus Taruta penktadienį dėl neramumų rytų Ukrainoje, per kuriuos žuvo žmonių, apkaltino Rusijos valdžią, rašo "Reuters".
"Deja pastebėjome, kad nemažai Donecke susirinkusių protestuotojų buvo ne iš Ukrainos", - spaudos atstovams pareiškė S. Taruta.
Vadovas dar kartą atkreipė dėmesį į ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos išleistą spaudos pranešimą, kad Ukrainos valdžia prarado situacijos kontrolę Donecko regione ir Maskva pasilieka teisę apsaugoti savo tautiečius užsienyje.
"Rusų pareiškimas nėra objektyvus ir iškraipantis tikrąją padėtį", - sakė S. Taruta.
Neramumai Ukrainoje: per susirėmimus žuvo vienas, dešimt sužeista
Rytiniame Ukrainos Donecko mieste per protestuotojų susirėmimus žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar dešimt hospitalizuota. Pranešama, kad per mieste kilusius neramumus buvo mėtomasi kiaušiniais, petardomis ir dūminėmis granatomis, skelbia RT.
Įtampa Ukrainos pramonės centre Donecke kilo ketvirtadienį, kai rusakalbių grupė surengė protestą, kuriuo buvo norima pareikšti paramą Rytų Ukrainos autonomijos sukūrimui ir parodyti nepritarimą naujosios valdžios Kijeve sprendimams.
Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje Donecke vyko Ukrainos vientisumo šalininkų demonstracija.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, Maidano aktyvistai pradėjo provokuoti prorusišką minią ir pareikalavo gerbti Ukrainos teritorinį suverenitetą.
Susirėmimai tarp Kijevo valdžios šalininkų ir antivyriausybinių protestuotojų kilo, kai demonstrantų grupė prasibrovė pro milicijos užtvarą, skiriančią dvi protestuotojų stovyklas. Teisėsaugos pareigūnai provokatorius sulaikė ir išvežė autobusais.
Kol kas nežinoma, kiek tiksliai žmonių nukentėjo. Paviešintose nuotraukose matyti protestuotojai kruvinais veidais.
Milicija dislokavo papildomas pajėgas ir išskyrė dvi aktyvistų grupes, kurios po riaušių liko aikštėje. Kaip pranešama, kiekvienoje protestuotojų pusėje buvo po tūkstantį žmonių.
Kijeve sudegė dalis žinomos turgavietės
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos sostinėje sudegė dalis žinomos Besarabijos turgavietės antrojo aukšto. Kaip pranešė Kijevo milicijos atstovai, aukų ir nukentėjusiųjų nėra.
Pagal preliminarią versiją, gaisro priežastis galėjo būti elektros instaliacijos trumpasis jungimasis. Taip pat tiriama tyčinio padegimo versija.
Besarabijos turgavietė, esanti Kreščiatiko gatvės pabaigoje, buvo pastatyta 1910-1912 metais pagal architekto Henriko Gajaus projektą už pinigus, kuriuos testamentu paliko Kijevo cukraus gamintojas Lazaris Brodskis.
Latvijos armija dėl įvykių Ukrainoje suaktyvino pasienio stebėjimą
Latvijos armija dėl įvykių Ukrainoje suaktyvino pasienio stebėjimą. Tai žurnalistams pareiškė nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Raimondas Graubė.
Kaip informavo pareigūnas, pastarosiomis dienomis jis kelis kartus kalbėjosi su JAV armijos vadu.
"Situaciją labai kruopščiai analizuoja ir NATO, ir ši informacija prieinama visiems Aljanso nariams, taip pat ir Latvijai. Pastarosiomis dienomis NATO sustiprino Baltijos šalių oro erdvės kontrolę. Šiuo metu budi jau 10 patrulinių lėktuvų. Tai tik patvirtina rimtą Aljanso požiūrį į saugumo klausimus”, - pabrėžė R. Graubė.
Kariškiui kelia nerimą tai, kad konfliktai artėja prie ES ir NATO sienų. Pasak jo, karinės pratybos Rusijoje ir netikėti kovinės parengties tikrinimai prie pat Latvijos sienų verčia kitaip žiūrėti į nacionalinio saugumo klausimus.
K. Lagard: TVF ketina parengti paramos Ukrainai programą iki kovo 21 dienos
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos Ukrainai programa greičiausiai bus parengta iki kovo 21 dienos, ketvirtadienį pareiškė TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde).
TVF vadovybė išnagrinėjo fondo ekspertų ataskaitą, pateiktą kovo 4 dieną po jų vizito į Kijevą. Ekspertai rinko informaciją apie finansinę šalies būklę, informuoja "RIA Novosti".
"Po neformalaus direktorių tarybos pasitarimo TVF paprašė (ekspertų) komandos likti Kijeve ir pradėti derybas. Komanda dirbs kartu su Ukrainos valdžia prie ekonominės reformos programos. Misija planuoja savo darbą užbaigti iki kovo 21 dienos", - sakė K. Lagard.
Tuo tarpu naujoji Ukrainos valdžia paskelbė, kad šalis nemoki ir kad Ukraina tikisi per dvejus metus gauti 35 mlrd. dolerių tarptautinę finansinę paramą.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) trečiadienį per spaudos konferenciją su Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutarties su Ukraina politinė dalis gali būti pasirašyta jau kitą savaitę. Tuo patikino ir Ukrainos laikinasis ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.
Čekijos prezidento Milošo Zemano nuomone, Ukrainai, pasirašius Asociacijos sutartį su ES, teks ryžtis tam tikroms aukoms, pavyzdžiui, elektros energijos tarifų didinimui.
JAV Senatas svarstys įstatymo projektą dėl paramos Ukrainai ne anksčiau kaip kovo 24 d.
Jungtinių Valstijų Senatas svarstys įstatymo projektą dėl ekonominės paramos Ukrainai ne anksčiau kaip kovo 24 dieną, apie tai informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Kovo 13 d. Senatui nepavyko balsuoti dėl šio įstatymo projekto, nes dalis respublikonų pasisakė prieš papildomą TVF finansavimą. Prie dokumento svarstymo senatoriai grįš ne anksčiau kaip kovo 24 dieną, pasibaigus parlamento atostogoms.
Anksčiau skelbta, kad JAV Atstovų Rūmai pritarė 1 mlrd. dolerių vertės paramos Ukrainai paketui.Vėliau ekonominės pagalbos Ukrainai projektui pritarė JAV Užsienio reikalų komitetas.
"Bild” paskelbė Rusijos pareigūnų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašą
Penktadienį Vokietijos laikraštis "Bild” paskelbė aukštų Rusijos pareigūnų, verslininkų ir žurnalistų, kuriems Europos Sąjunga ir JAV ketina uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją po Krymo referendumo, sąrašą.
Leidinys remiasi anoniminiais diplomatiniais šaltiniais Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Oficialiai ši informacija dar nepatvirtinta.
Pasak šaltinių, į šį sąrašą bus įtraukta mažiausiai 13 žmonių. "Bild” duomenimis, sankcijos bus taikomos Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, Federalinės saugumo tarnybos vadovui Aleksandrui Bortnikovui, RF prezidento administracijos vadovui Sergejui Ivanovui, vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui ir Saugumo tarybos sekretoriui Nikolajui Patruševui. Į "juodąjį sąrašą” taip pat pateko Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Aleksandras Vitko ir RLDP lyderis Vladimiras Žirinovskis.
Be to, kaip pažymi "Bild”, sąraše bus Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjai Sergejus Glazjevas ir Vladislavas Surkovas, taip pat Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Be politikų, sankcijos bus taikomos didžiausių valstybinių bendrovių vadovams: koncerno "Gazprom” valdybos pirmininkui Aleksejui Mileriui ir kompanijos "Rosneft” vadovui Igoriui Sečinui. Kartu su jais į sąrašą pateko valstybinio žiniasklaidos holdingo "Rossija segodnia” vadovas Dmitrijus Kiseliovas.
Pasak "Bild”, draudimas įvažiuoti į ES ir JAV šiems Rusijos piliečiams bus patvirtintas pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuris bus skirtas padėčiai Kryme.
"Rosneft": sankcijos I. Sečinui būtų "kvailas sprendimas"
Vokietijos laikraščiui "Bild" paviešinus potencialių asmenų sąrašą, kuriems gresia Europos Sąjungos (ES) sankcijos, Rusijos valstybinės naftos kompanijos "Rosneft" atstovai suvaržymus įmonės vadovui Igoriui Sečinui pavadino "kvailu sprendimu", rašo "Reuters".
"Tikėkimės, tai liks tik tuščia retorika, - "Rosneft" atstovas Michailas Leontjevas pareiškė spaudos atstovams. - Tai kvailas, smulkmeniškas ir akivaizdus sabotažas prieš pačius save. Tai pirmiausiai neįprastai paveiks "Rosneft" partnerius Vakaruose".
