Ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vyksta visuotiniai rinkimai, per kuriuos tikimasi, kad į valdžią grįš opozicinė Leiboristų partija ir baigsis beveik pusantro dešimtmečio trukęs konservatorių valdymas.
Visuotiniai rinkimai šalyje vyksta pirmą kartą po 2019 m., kai Borisas Johnsonas atvedė torius į pergalę, ir po ministro pirmininko Rishi Sunako netikėto sprendimo surengti juos pusmečiu anksčiau nei reikalaujama.
Panašu, kad jo azarto padariniai bus įspūdingi: apklausos per šešias savaites trukusią kampaniją – ir pastaruosius dvejus metus – rodo jo dešiniosios partijos triuškinamą pralaimėjimą.
Tai beveik neabejotinai leistų 61 metų leiboristų lyderiui Keirui Starmeriui, kaip didžiausios parlamento partijos lyderiui, tapti Dauning Stryto šeimininku.
Prognozuojama, kad centro kairieji leiboristai pirmą kartą nuo 2005 m. laimės visuotinius rinkimus, daugybė rinkimų išvakarėse surengtų apklausų prognozuoja didžiausią jų pergalę. Tačiau K. Starmeris to nelaikė savaime suprantamu dalyku ir ragino rinkėjus nelikti namuose. „Balsavimas lems Didžiosios Britanijos ateitį, – sakė jis. – Tačiau pokyčiai įvyks tik tuo atveju, jei už tai balsuosite“.
Balsavimas prasideda 7 val. ryto, kai visoje šalyje duris atvers daugiau nei 40 tūkst. rinkimų apylinkių – nuo bažnyčių salių, bendruomenių centrų ir mokyklų iki neįprastesnių vietų, tokių kaip barai ir net laivas.
22 val. transliuotojai paskelbs rinkėjų apklausos po balsavimo rezultatus, paprastai tiksliai rodančius, kaip pasirodė pagrindinės partijos.
Per naktį bus skaičiuojami rezultatai iš 650 Jungtinės Karalystės rinkimų apygardų, penktadienį auštant paaiškės, kuri partija laimėjo daugumą parlamente, tam reikia gauti 326 mandatus.
Apklausos rodo, kad rinkėjai nubaus torius po 14 valdymo metų ir gali nušalinti kelis vyriausybės ministrus, įskaitant ir patį R. Sunaką.
Tokiu atveju jis būtų pirmasis ministras pirmininkas, per visuotinius rinkimus netekęs savo vietos parlamente.