1 nuotr.Kinijos lyderiai 2021 metams išsikėlė „daugiau kaip 6 proc." ekonomikos augimo tikslą, prasidėjus kasmetinei šalies įstatymų leidybos sesijai. Be to, kinai smarkiai didina ir savo gynybos biudžetą. Kaip dar neseniai skurdžiai komunistinei šaliai per trumpą laiką pavyko tapti viena didžiausių pasaulio galybių? Atsako saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.
„Daugiau kaip 6 proc. tikslas leis mums visiems skirti visą energiją reformų, inovacijų ir aukštos kokybės plėtros skatinimui", - sakoma iš anksto išplatintoje premjero Li Kekiango (Li Keqiang) kalboje.
2020 m. Kinijos valdžia nekėlė bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tikslo dėl COVID-19 protrūkio, kurio kamuojama Kinijos ekonomika metų pradžioje susitraukė.
Ekonominis sąstingis sukėlė abejonių dėl Kinijos komunistų partijos pažadų sukurti gerovę gyventojams mainais už nekvestionuojamą politinę galią. „Iškeldami šį tikslą, mes atsižvelgėme į ekonominio aktyvumo atsigavimą", - teigė Kinijos premjeras.
Įprastai Kinijos valdžia išsikelia žemus augimo tikslus, kuriuos vėliau pagerina.
Daugelio analitikų teigimu, Kinijos BVP šiemet turėtų augti apie 8-9 proc., teigė „OCBC Bank" analitikas Tomis Ksi (Tommy Xie).
Be to, kaip vakar paskelbė šalies Finansų ministerija, Kinijos karinis biudžetas - antras didžiausias pasaulyje, po JAV - šiemet turėtų augti 6,8 proc.
Karinė įtampa tarp Kinijos ir konkuruojančių šalių, įskaitant JAV ir Indiją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl tokių „karštųjų taškų", kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.
Pekinas ketina gynybai skirti 1,36 trln. juanių (apie 175,6 mlrd. eurų), tačiau tai sudaro mažiau nei trečdalį JAV karinio biudžeto.
Biudžeto augimo rodiklis, ūgtelėjęs, palyginti su 2020 m. fiksuotais 6,6 proc., buvo pristatytas valdžios kasmetinio įstatymų leidybos susirinkimo pradžioje.
Pastaraisiais metais Kinija skyrė trilijonus juanių kariuomenės modernizavimui. Siekiama, kad ji taptų pasaulinio lygio karine jėga, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
Pekinas savo kariuomenę pastaruoju metu išnaudoja grasinimams Taivanui, į kurį reiškia pretenzijas, rengdamas invazijos pratybas ir naikintuvais įsiverždamas į Taivano oro erdvę.
Kinija siekia iki 2027-ųjų Liaudies išlaisvinimo armiją paversti „visiškai modernizuota" karine jėga, o iki 2050-ųjų - „pasaulinio lygio" kariuomene, kuri galėtų konkuruoti su JAV.
„Pastaruosius du dešimtmečius Kinijos gynybos biudžetas sparčiai augo vertinant absoliučiais skaičiais. Tai atspindi augančią Kinijos ekonominę galią ir ryžtą pažymėti savo strategines ambicijas jėga", - sakė Kinijos politikos centro Australijos sostinėje Kanberoje analitikas Adamas Ni.
Situaciją komentuoja Saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:
Pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad Kinijoje vyrauja valstybinio kapitalizmo, o ne rusiškojo tipo komunizmo, modelis. Tai - visiškai kitokia santvarka. O į klausimą, kaip kinams tas pavyko, atsakysiu taip: su Vakarų pagalba.Kada pramonės gamybos savikaina pradėjo masiškai kilti Vakaruose dėl smarkaus darbo užmokesčio didėjimo, daugybė amerikiečių ir kitų vakariečių firmų išsikėlė į Kiniją, kuri sudarė palankias sąlygas, tačiau daugeliu atvejų vieną esminį reikalavimą - turi būti perduotos ir vakarietiškos gamybos technologijos. Iš esmės technologijų srityje kinai visą tą kelią, kurį nuėjo Vakarų valstybės sunkiai dirbdamos, nubėgo faktiškai bėgte, visa tai pasiimdami mainais į pigią darbo jėgą. Be to, turėdama istoriškai susiklosčiusį masių valdymo mechanizmą, taip pat netinginiaujančius ir palankiai į darbą žiūrinčius žmones, Kinija padarė išties įspūdingą šuolį.
Dar vienas svarbus niuansas, padidinęs Kinijos konkurencingumą - jie visiškai nesirūpino ir toliau nesirūpina gamtosauginiais reikalais. Na, švelniai tariant, bent jau šie reikalai kinams tikrai ne pirmoje vietoje... Taigi, nevaržant savęs jokiais gamtosaugos reikalavimais, kartais vagiant, o kartais gaunant oficialiai naujausias Vakarų technologijas, toks „stebuklingas" šuolis tikrai įmanomas...
Dėl ginklavimosi taip pat viskas gana aišku. Honkongą kinai jau pasiėmė, suėjus nuomos pabaigos terminui, bet dabar reikia pasiimti Taivaną. Tai nereiškia, kad kinai būtinai nori kariauti. Manyčiau, kad jie nelabai to nori, tačiau akivaizdu, kad jie nori „pūsti skiauterę" ir demonstruoti karinę galią, kad jeigu kinai kartais sumanytų Taivaną prisijungti jėga, Vakarų šalys, o pirmiausia Jungtinės Valstijos, visiškai nesiveltų į konfliktą. Žinoma, visi supranta, jog Taivano savarankiško vystymosi garantas - Amerikos karinės pajėgos. Tačiau pačiose Jungtinėse Valstijose situacija gali klostytis sudėtingai, taip tikrai gali nutikti, vadinasi, kinams čia atsiveria plačios galimybės, nes dėl susiklosčiusių nepalankių vidinių aplinkybių Amerika nebūtinai kištųsi, ypač jeigu Kinijos karinė jėga būtų pakankamai galinga.
Be to, yra ir regioninių konfliktų grėsmė, kaip antai bandymai dominuoti Kinų jūroje ir pan. Bent jau šioje pasaulio dalyje kinai nori tapti didžiausia galybe, o pagal ekonomikos išsivystymą jie ir taip pretenduoja į pasaulinį dominavimą. Tačiau čia yra vienas dar įdomesnis dalykas: Rusija taip pat nori būti ne regionine, o pasauline galybe, bet taip išeina, kad dvi pasaulinės galybės susikerta dėl dominavimo regione... Mano galva, Rusija neturi šansų čia tapti dominante, nebent ji taptų tvirta ir patikima Vakarų sąjungininke, kas artimiausioje perspektyvoje nenusimato...
