1 nuotr.Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis (TPP) negali būti tęsiama nedalyvaujant Jungtinėms Valstijoms, informuoja "Reuters" remdamasi Kanados užsienio reikalų ministerijos vadove Kristija Frylend (Chrystia Freeland).
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) įgyvendino savo rinkimų pažadą: jis pirmadienį pasirašė dekretą dėl šalies pasitraukimo iš TPP. Pagal Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį planuota sukurti laisvosios prekybos zoną Azijos-Ramiojo vandenyno regione. Ramiojo vandenyno regiono šalims tenka 40 proc. pasaulio ekonomikos ir trečdalis pasaulinės prekybos.
"Ši sutartis sudaryta taip, kad ji gali įsigalioti tik dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms, ratifikavusioms šią sutartį. Tad TPP, kaip sutartis, negali įsigalioti, jei joje nedalyvaus JAV", - K. Frylend pareiškimą cituoja žiniasklaida.
2016 m. vasarį Oklande (Naujoji Zelandija) po septynerius metus trukusių derybų TPP prekybos susitarimą pasirašė 12 šalių. Į šią struktūrą įstojo Australija, Brunėjus, Vietnamas, Kanada, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, JAV, Singapūras, Čilė ir Japonija. Šiuo susitarimu siekiama sustiprinti ekonominius ryšius tarp sutartį pasirašiusių šalių, sumažinti tarifus regione ir skatinti prekybą norint užtikrinti spartesnę plėtrą. Dokumentas įsigalios, kai jį ratifikuos visos šalys struktūros narės. Tačiau po D. Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose šis procesas ėmė strigti. Vos laimėjęs rinkimus D. Trampas pažadėjo pačią pirmąją dieną nutraukti TPP sutartį bei pavadino ją "potencialia nelaime šaliai".
Dėl šio prekybinio susitarimo derėjosi buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), juo buvo siekiama sustiprinti ekonominius ryšius tarp sutarties narių. Tačiau JAV Kongresas taip ir neratifikavo dokumento, todėl jis nespėjo įsigalioti.
D. Trampas vietoj tokio pobūdžio sutarčių siūlo dvišalius susitarimus bei importo tarifų didinimą, kuris esą padėtų apsaugoti vietinę gamybą.
