Karinis perversmas Turkijoje numalšintas. Kas toliau?

Turkijos įvykius specialiai „Vakaro žinioms“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas.

- Viena populiariausių dabar sklandančių versijų, esą Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas specialiai suorganizavo perversmo imitaciją, kad galėtų galutinai sutelkti visus valdžios svertus savo rankose. Ar ši versija jums atrodo tikėtina?

- Šios versijos naudai pirmiausia kalba labai nevykęs perversmo organizavimas. Kai suimta tokia galybė žmonių, man labai sunku patikėti, kad R.T.Erdoganas nieko apie perversmą nežinojo... Galbūt kai kurie iš perversmininkų galėjo nežinoti perversmo plano detalių, tačiau tarp suimtųjų yra generalitetas bei kiti aukštieji karininkų sluoksniai, kurie buvo tiesioginiai vykdytojai. O kai apie perversmą žino šitiek žmonių, niekaip negaliu patikėti, kad nieko nežinojo R.T.Erdoganui ištikimos spec. tarnybos. Tada peršasi versija, kad jis viską žinojo, tačiau apsimetė, kad nežino, leido tam perversmui prasidėti, o dabar tvarko savo reikalus.

- Kitaip sakant, ne pats R.T.Erdoganas organizavo, o tik žinojo, kad tai įvyks, ir tinkamai pasiruošė?

- Man peršasi tokia išvada. Bet čia reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Dabartinė Turkija yra garsiojo Atatiurko kūrinys. Atatiurkas pirmiausia kūrė pasaulietinę europietišką Turkiją. Tačiau XX a. antroje pusėje iš pačios Turkijos visuomenės vidaus pradėjo kilti politiniai lyderiai, kurie atatiurkiškąją Turkiją nusprendė kreipti į islamiškąją pusę. Tą pasaulietinę Atatiurko Turkiją ir toliau norėtų puoselėti kariuomenė, ant kurios ir buvo pastatytas valstybės pagrindas. Be to, šiuolaikinė Turkijos kariuomenė didžiąja dalimi yra amerikietiškas produktas, nes visi aukštieji karininkai, ypač generalitetas, yra baigę mokslus JAV. Taigi tai yra proamerikietiška pasaulietiška kariuomenė. Čia galima pridėti, kad Turkija yra NATO narė, kad ten yra didelė amerikiečių karinė bazė, iš kurios JAV vykdo įvairias operacijas visame regione, todėl suprantama, kad JAV interesas yra turėti šitą bazę.

- Turkijoje kariniai perversmai nėra jokia naujiena. Kodėl jie ten nuolat vyksta?

- Turkijoje perversmai buvo 1980 m., 1993 m., 1997 m. ir visus tuos perversmus organizuodavo kariuomenė, neapsikęsdama tuometinės valdžios. Nes visos tos valdžios nuolat įveldavo Turkiją į visišką chaosą, milžinišką korupciją ir didžiulį ekonominį nuosmukį. Tačiau visi tie perversmai buvo palyginti ramūs ir tylūs - tiesiog reikiamu metu kariuomenė atsistoja reikiamose vietose, perima valdžią, kurį laiką ją palaiko ir paskui atiduoda visuomenei, kuri vėl išsirenka naują pasaulietišką valdžią ir visas chaosas prasideda iš naujo, o tada vėl tenka įsikišti kariuomenei. Visa tai tęsiasi metų metus. Tačiau įdomus faktas: 1997 m., kai kariuomenė vykdė dar vieną perversmą, R.T.Erdoganas buvo Stambulo meru ir netgi buvo suimtas, nes prieštaravo kariuomenės veiksmams ir Atatiurko Turkijos vizijai. Šis Turkijos polinkis į islamo pusę turi labai gilias šaknis. Šiandieninis konfliktas tarp kariuomenės ir R.T.Erdogano siekia net XX a. antrąją pusę, kai Atatiurko pasaulietiška Turkija pradėjo krypti į islamą ir Osmanų imperijos atgaivinimo lauką. Nes Turkijoje išlieka labai gajus Osmanų imperijos palikimas. Kai po Pirmojo pasaulinio karo ji subyrėjo, tai būtent Atatiurkas išgelbėjo jos likučius ir pabandė sukurti grynai europietišką pasaulietišką valstybę.

- Dabar R.T.Erdoganas sako, kad prie perversmo bus smarkiai prisidėjęs JAV gyvenantis pamokslininkas Fetulahas Giulenas. Kas tai per asmenybė?

- Turkijos politinėje arenoje jis atsirado maždaug 1990 m. F.Giulenas yra islamo pamokslininkas, tačiau pradiniu etapu jis buvo R.T.Erdogano mokytojas. Vėliau jie buvo bendražygiai, o dar po kurio laiko vienas su kitu pradėjo konkuruoti. O dabar R.T.Erdoganas jį paskelbė savo priešu. Taigi yra trys šio konflikto dedamosios: kariuomenė ir dalis visuomenės, ypač didžiųjų miestų jaunimas, kuris yra proeuropietiškas ir kuriam ta religija nerūpi. O štai būtent F.Giulenas, turintis didžiulius išteklius, jau keletą dešimtmečių rengia būsimą Turkijos politinį elitą - jo organizacija turi savo bankus, savo televiziją, savo radiją, turi tūkstančius mokyklų ir netgi universitetus. Visa šita F.Giuleno veikla jau pagimdė ne vieną naujųjų turkų kartą, kurie yra išmokyti pagal jo puoselėjamą musulmoniškąją-islamiškąją dvasią. Kažkuriuo momentu čia susidūrė R.T.Erdogano supratimas, kokia turi būti Turkijos ateitis, ir to pamokslininko F.Giuleno vizija. Jie abu eina nuo pasaulietiškos Turkijos link islamo, bet turi skirtingą matymą. Ir čia prieiname prie esmės bei tūkstančių suimtųjų: kad ir kaip ten būtų, ar R.T.Erdoganas pasinaudojo šituo maištu, ar pats jį suorganizavo, bet kuriuo atveju jis gavo puikią galimybę susidoroti ne tik su pasaulietiška kariuomene ir proeuropietiškais turkais, bet pirmiausia su savo didžiausiais konkurentais kuriant islamiškąją Turkiją. Nes F.Giuleno žmonių šiandien yra daugelyje vyriausybinių struktūrų, taip pat ir teismuose...

- Galbūt tai ir yra atsakymas, kodėl suiminėjami ne tik kariškiai, bet ir teisėjai, prokurorai?

- Taip, visi tie teisininkai valstybėje turi didžiulę įtaką ir jie yra parengti F.Giuleno idėjų lauke. Dėl to nereikia stebėtis, kad R.T.Erdoganas suiminėja, atrodytų, niekuo dėtus teisėjus ar prokurorus. Visi tie žmonės, kuriuos R.T.Erdoganas laiko F.Giuleno žmonėmis, valstybinėse struktūrose dabar yra sparčiai valomi. Todėl R.T.Erdoganas šiandien gauna puikiausią progą tapti vienvaldžiu lyderiu, kuriam niekas netrukdo įgyvendinti savo Osmanų imperijos viziją.

- Kitaip sakant, galime tikėtis turkiškosios diktatūros?

- Be abejo. Pridėkime dar faktą, kad kariuomenė buvo nepatenkinta R.T.Erdogano politika kurdų atžvilgiu, be to, kariškiai visiškai nenorėjo dalyvauti Sirijos konflikte. Tačiau čia negalime atmesti ir amerikiečių įtakos. Juk F.Giulenas JAV gyvena daug metų. Jis yra globojamas amerikiečių, o jo gyvenamoji vieta Pensilvanijoje apskritai primena karinę bazę. Todėl negalima sakyti, kad jis yra priešiškas Jungtinėms Valstijoms. O kodėl jis globojamas? Todėl, kad JAV siekia turėti įtaką Turkijoje tiek per kariuomenę, tiek per islamiškąją liniją. O štai R.T.Erdoganas kaip tik dabar sprūsta Jungtinėms Valstijoms iš rankų, juo labiau kad jis atviru tekstu pareiškė, kad maištas buvo organizuotas iš JAV. Dabar matysime, kaip toliau elgsis Jungtinės Valstijos, nes F.Giulenui pirmoji byla Turkijoje iškelta dar 2014 m., jis kaltinamas neramumų kurstymu prieš metus. Taigi čia yra ir geopolitinio žaidimo dalis. Turkijoje šiandien susiduria ES, JAV ir Rusijos interesai.

- Jeigu maištas būtų pasibaigęs sėkmingai, kam jis būtų naudingas?

- Viena versija, kad tai būtų naudinga Rusijai kaip kerštas už numuštą lėktuvą. Kita vertus, žinome, kad R.T.Erdoganas dar prieš šitą maištą ėmė staigiai atkūrinėti santykius su Rusija. Kodėl mes negalėtume daryti prielaidos, kad kažkam nepatiko toks staigus politikos pakeitimas Rusijos atžvilgiu? Tiesiog peršasi tokia išvada. Tačiau yra dar vienas motyvas. R.T.Erdogano buvo ruošiamas didžiulis valymas pačioje Turkijos kariuomenėje. Ne vienas toks valymas yra buvęs, tačiau šiuo atveju turėjo būti atleista didžiulė grupė aukštų karininkų, kurie „išgyveno“ ankstesnius valymus. Todėl galima daryti prielaidą, kad tie karininkai, bijodami šito atleidimo, tiesiog paskubomis pradėjo šitą sukilimą ir dėl to jis nebuvo taip gerai parengtas kaip ankstesni maištai. Nes tai padaryta skubotai iš neturėjimo, kur dėtis. Taigi versijų yra daug ir vienareikšmiškai niekas čia negali atsakyti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"