Kas aprūpins Ukrainą ginklais?

Trys mėnesiai

Maksimalus laikotarpis, kuriam Kijevui užteks šaudmenų ir ginklų, pasak žiniasklaidos šaltinio - trys pavasario mėnesiai. Per šį laikotarpį Ukrainos ginkluotosios pajėgos išeikvos visas karinės pagalbos atsargas, kurias perdavė buvusio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bideno) komanda. Vėliau JAV sprendimas - nutraukti tiekimą - bus lemtingas.

CNN pažymi, kad ES galės tik iš dalies kompensuoti artilerijos trūkumą. Be to, Europa apginkluos Ukrainą ne tokiais moderniais ir galingais ginklais bei oro gynybos sistemomis, kokias tiekė amerikiečiai.

Kovo 4 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) įsakė nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai. Šis sprendimas buvo priimtas po skandalingo Amerikos lyderio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsižodžiavimo praėjusią savaitę Vašingtone. Karinė JAV pagalba buvo įšaldyta iki tol, kol V.Zelenskis bus pasirengęs spręsti Ukrainos krizę pagal amerikiečių pasiūlytą scenarijų.

Kodėl jis taip padarė

D.Trampas pristabdė ginklų tiekimą, kad priverstų V.Zelenskį pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų naujomis sąlygomis. Tokią versiją pateikė britų laikraštis „The Times".

Leidinys, cituodamas Kylio universiteto duomenis, pabrėžia, kad JAV aprūpino Ukrainą ginklais ir sviediniais už beveik 110 mlrd. JAV dolerių.

Dabar JAV prezidentas naudoja karinės pagalbos tiekimą kaip priemonę daryti spaudimą V.Zelenskiui: ginklų siuntos „įšaldymas", anot „The Times", turėtų priversti Ukrainos lyderį susitarti dėl išteklių ir retųjų žemių metalų. Priešingu atveju Kijevas gali pralaimėti Maskvai mūšio lauke, o tai žymiai susilpnintų jos pozicijas derybų metu. Tikėtina, pasirinkta taktika suveikė, nes V.Zelenskis vėl prabilo apie pasirengimą pasirašyti susitarimą.

Anksčiau Pentagono atstovas TASS patikslino, kad paramos stabdymas taikomas visai JAV karinei technikai, kurios šiuo metu dar nėra Ukrainoje, įskaitant ginklus, gabenamus lėktuvais ir laivais arba laukiančius tolesnio pervežimo tranzito vietose Lenkijoje. Pasirodė informacija, kad JAV uždraudė Didžiajai Britanijai dalintis su Ukraina amerikiečių žvalgybos duomenimis.

Leidinys „The Economist" išskyrė svarbiausius Amerikos paramos elementus: ginklų tiekimas, jų priežiūros ir remonto galimybė; oro gynybos sistemų raketų tiekimas; prieiga prie „Starlink" palydovinio interneto (ši sistema užtikrina ryšį tarp karinių dalinių); dalijimasis žvalgybos duomenimis. „The Economist" šį punktą vadina vienu svarbiausių.

Nepaisant to, Kijevas tikisi, kad katastrofos nebus. „Bus lėtas nuosmukis ir galbūt fronto linija gali šiek tiek pasistumti, bet tragedijos nebus", - cituoja leidinys vieną iš ukrainiečių valdininkų.

ES ieško išeičių

ES dėl Vengrijos prieštaravimų stabdo Europos diplomatijos vadovės Kajos Kalas (Kaja Kallas) pasiūlyto naujo 20 mlrd. eurų karinės pagalbos Kijevui paketo rengimą. Apie tai pranešė „Politico", cituodamas ES Tarybos dokumento projektą.

Todėl mažai tikėtina, kad ES parama užpildys vakuumą, susidariusį JAV sustabdžius ginklų tiekimą Kijevui.

„Politico" teigimu, kovo 3 d. laiške Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui (Viktor Oran) Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Košta (Antonio Costa) prisipažino pralaimėjęs bandydamas priversti šalį paremti naujo pagalbos paketo Ukrainai kūrimą. Jis pabrėžė, kad ES nesutaria dėl būdų, kaip pasiekti taiką, ir visų pirma - dėl požiūrio į „taiką per jėgą". A.Košta atkreipė dėmesį į ES šalių konsensusą dėl poreikio stiprinti Bendrijos gynybos pajėgumus. Leidinys daro išvadą, kad Budapeštas „tikriausiai neprieštarauja" Briuselio pozicijų karinėje srityje stiprinimui, bet kategoriškai priešinasi naujam ginklų Kijevui tiekimui. Pasak „Politico" šaltinių tarp diplomatų, kai kurios ES šalys, įskaitant Prancūziją, yra patenkintos vėlavimu priimti sprendimą dėl pagalbos Ukrainai.

EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti neatidėliotiną karinę paramą Ukrainai.

„Esame persiginklavimo eroje ir Europa yra pasirengusi dideliu mastu padidinti savo išlaidas gynybai, - pabrėžė U.fon der Lejen. - EK suteiks 150 mlrd. eurų paskolų, kurios bus panaudotos oro ir priešraketinei gynybai, artilerijos sistemoms, raketoms ir amunicijai, bepiločiams orlaiviams ir kovos su dronais sistemoms bei kitiems poreikiams nuo kibernetinio iki karinio mobilumo patenkinti. Su šia įranga valstybės galės ženkliai padidinti savo paramą Ukrainai." Naujasis fondas yra dalis U.fon der Lejen pasiūlymo, pateikto ES šalims prieš šiandien vyksiantį specialųjį ES lyderių susitikimą. Beje, 2025 metams ES Kijevui paremti jau skyrė 60 mlrd. eurų ir nėra abejonių, kad jis šias lėšas gaus.

K.Kalas pasiūlymas

Vasarį „Politico", cituodamas šaltinius, pranešė, kad kai kurios ES šalys nepalaikė K.Kalas idėjos perduoti Kijevui naujus ginklus, nes nenorėjo tam leisti pinigų iš savo nacionalinių biudžetų. Ispanija, Italija ir Portugalija ketina susieti pagalbos klausimą su tuo, kaip Europa padidins savo išlaidas gynybai. Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad Vokietija ir Prancūzija taip pat nepalaikė K.Kalas iniciatyvos, nes jos jau dalyvavo derybose dėl saugumo garantijų suteikimo Ukrainai, kai likusios Europos valstybės buvo ne tokios aktyvios.

ES vyriausybių vadovai planuoja nustatyti naujos karinės pagalbos Ukrainai detales ir dydį per nepaprastąjį viršūnių susitikimą kovo 6 d. K.Kalas pabrėžė, kad yra optimistiškai nusiteikusi ir tiki, jog ES lyderiai patvirtins naują pagalbos paketą. Tiksli suma nenurodoma, tačiau Europos žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kad ES šalys Ukrainai gali skirti iki 700 mlrd. eurų. Tai įvyko iškart po naujosios JAV administracijos pareiškimų, kad konfliktas turėtų būti kuo greičiau baigtas, Ukrainai nėra vietos NATO ir JAV karinė pagalba, jau suteikta Kijevui už šimtus milijardų dolerių, turėtų būti kompensuota.