1 nuotr.JAV ekonomika generuoja ketvirtadalį viso pasaulio pajamų, o penktadalis pasaulio valstybių faktiškai lieka priklausomos nuo jos rinkos. Vakarykštė prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalba Kongrese turėjo sudėlioti JAV biudžeto prioritetus ir atsakyti į klausimą, ar kils pasauliniai prekybos karai.
Valdemaras Katkus, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:
JAV užsienio prekybos deficitas egzistuoja nuo 1980 metų, tik šiuo metu išaugę jo dydžiai. Tačiau pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į JAV ekonomikos vaidmenį pasaulyje. JAV ekonomika šiuo metu sudaro 25 proc. viso pasaulio BVP, t.y. metinių pajamų, į šalį ateina 20 proc. viso pasaulio tiesioginių užsienio investicijų, o įmonių akcijų kapitalizacija sudaro 30 proc. viso pasaulio akcijų vertės. Be to, apie 20 proc. pasaulio šalių eksportuoja į Jungtines Valstijas savo produkciją. Tai rodo, kad ši rinka yra be galo svarbi.
Dar vienas svarbus rodiklis - kaip sinchronizuoja arba susiderina verslo įmonių ciklai pasaulyje su JAV įmonių verslo ciklais. Tyrimai rodo, kad išsivysčiusių pasaulio valstybių, t.y. ES, ekonomikos sinchronizuojasi su JAV net 80 proc., o besivystančių valstybių, tokių kaip Kinija, sinchronizacija sudaro apie 60 proc. Tai rodo, kad JAV daro įtaką ne tik įvairiausių krizių pradžiai, bet ir tų krizių trukmei. Keisčiausia, kad Amerika daro įtaką netgi statybų sektoriams įvairiose valstybėse... Yra apskaičiuota, kad 1 proc. BVP metinio augimo JAV per metus padidina 0,8 proc. ES augimą, o besivystančiose šalyse - iki 0,6 proc. Tai rodo kietai tarpusavyje surištą pasaulio ekonomiką, tačiau neabejotinai vadovaujamas vaidmuo tenka Jungtinėms Valstijoms.
O dabar pažvelkime į JAV prekybos deficitą. Yra trys didžiausi JAV prekybos partneriai, kurie ir sukuria didžiausią dalį prekybos deficito, - tai Kinija, Kanada ir Meksika. Kinijai tenka 70 proc. viso JAV prekybos deficito. Kanada ir Meksika anksčiau turėjo vadinamąją Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį. Taigi, tie prekybos karai, kurie šiuo metu gali išsivystyti, labiausiai tikėtini tarp šių valstybių ir JAV. Kitos šalys - ES ar Japonija - duoda kur kas menkesnį prekybos deficitą. Kas gi didina tą deficitą? Amerikiečiai daug importuoja vaistų, televizorių, drabužių, namų apyvokos reikmenų ir prekių, automobilių ir jų dalių. D.Trampas dėl to kalba apie muitų tarifus. Jeigu jis apmokestins įvežamas prekes iš Kanados, Meksikos ar Kinijos, automatiškai sustiprės doleris, o tai reiškia, kad pabrangs visos į užsienį eksportuojamos JAV prekės, - vadinasi, tas deficitas išliks panašus į buvusįjį. Negali būti ir silpnas doleris, skatinantis eksportą, ir muitų mokesčiai - tenka rinktis arba viena, arba kita... Vieno vaisto čia nėra, bet akivaizdžiai matosi, kad D.Trampas dabar labiausiai akcentuoja galimą prekybos karą su Kinija dėl valiutos manipuliavimo ir su Meksika, kur yra gerokai pigesnė darbo jėga. Jeigu šalis turi prekybos deficitą, vadinasi, jai reikia skolintis ir tais pinigais jį padengti, nes tas deficitas mažina pajamas šalyje. Tai štai D.Trampas ir mėgina išspręsti šią dilemą, tačiau tokio masto ekonomikoje labai greitų pokyčių nepamatysime.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
