1 nuotr.„Elektroninius Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) laiškus gavome nei iš Rusijos vyriausybės, nei iš valstybės partijos“, - vakar pareiškė „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulianas Asandžas (Julian Assange). Kita vertus, galbūt kibernetinių atakų prieš JAV skandalas privers susimąstyti ir mūsų elektroninio balsavimo entuziastus?
Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas:
Nėra lengva tikėti ponu Dž.Asandžu, kuris visada turėjo įvairiausių ryšių su Rusija, juo labiau nėra įtikinantis jo argumentas, kad būtent B.Obama čia kursto aistras dėl kibernetinių atakų. Šiandien matome labai platų konsensusą visose pagrindinėse JAV žvalgybos ir spec. tarnybų struktūrose. Tai nėra labai dažnas reiškinys, kad jos visos taip sutartų kokiu nors klausimu. Visos tarnybos vienbalsiai tvirtina, kad tai buvo Rusijos kišimasis į rinkimų procesą, tačiau vis dėlto neperžengiant tos ribos, kad būtų galima teigti, kad D.Trampas buvo išrinktas neteisėtai ar kad jis buvo Rusijos išrinktas prezidentas. Šiuo atveju pagrindinis dėmesys skirtas faktui, kad į rinkimus buvo kištasi, ir tai yra aiškus įspėjimas, kad ir ateityje kibernetinės atakos gali būti išnaudojamos dar didesniu mastu, siekiant kur nors paveikti demokratinius procesus.
Buvo kalbų ir apie tai, kad tie H.Klinton elektroniniai laiškai nutekėjo iš pačios Demokratų partijos aplinkos. Žinoma, niekas nepaneigs, kad rinkimų metu demokratai, kaip ir respublikonai, buvo smarkiai tarpusavyje susiskaldę, - pakaktų prisiminti tos pačios H.Klinton ir Bernio Sanderso (Bernie Sanders) aršią kovą dėl nominacijos būti oficialiu partijos kandidatu... Bet kokiu atveju bus labai įdomu išgirsti penktadienio D.Trampo pasisakymus po to, kai jam oficialiai bus pateikta informacija iš visų žvalgybos struktūrų. Dabar truputėlį keista matyti, kad išrinktasis prezidentas labiau kaip šaltiniu pasitiki tokiu veikėju kaip Dž.Asandžas, o ne savo šalies žvalgybos struktūromis, kurioms išlaikyti, beje, skiriami milijardai dolerių. Bet kokiu atveju būtų klaida sakyti, kad Rusija išrinko D.Trampą.
Kita vertus, anksčiau mes kalbėdavome apie kibernetines atakas prieš strateginius objektus, prieš branduolinės energetikos įmones ar didžiąsias tarptautines kompanijas, bet rinkimai visada buvo paliekami kažkaip nuošalyje. Dabar šis atvejis privers susimąstyti ir visus kitus, pavyzdžiui, vokiečius, kurie labai daug kalba apie būsimuosius savo rinkimus. Galbūt netgi tai privers susimąstyti ir mūsų elektroninio balsavimo entuziastus. Juk jeigu gerokai daugiau dėmesio nei mes kibernetiniam saugumui skiriančios Jungtinės Valstijos tikrai nukenčia nuo tokių atakų, tai mums, esant tokioje geografinėje ir geopolitinėje situacijoje, svarstyti apie internetinį balsavimą rinkimuose būtų tiesiog nusikalstama... Turime labai gerai išmokti šias pamokas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
