Kazachstano - Kinijos ašis: naujasis galios Azijos regione centras

- Kokiose srityse Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos yra realiausios?

- Lietuva yra svarbi ir patikima Kazachstano partnerė Europoje. Šalių santykiuose nėra aštrių ar neišspręstų problemų. Per daugiau nei tris dešimtmečius mūsų šalys užmezgė glaudžius ryšius visame bendradarbiavimo spektre, įskaitant politinę, prekybos, ekonominę, kultūrinę ir humanitarinę sritis. Astana ir Vilnius remia vienas kitą tarptautinėse platformose, aktyviai plėtojamas tarpregioninis bendradarbiavimas.

Tarp perspektyvių sričių galima išskirti keletą momentų. Pirma, transporto ir logistikos sektorius. Lietuva mūsų šaliai yra vartai į Europą, o Kazachstanas Lietuvos krovinių vežėjams - vartai į Vidurinę Aziją ir Kiniją. 2022 m. birželį Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis su verslininkais lankėsi Astanoje, Almatoje ir Chergoso tarptautiniame tarpvalstybinio bendradarbiavimo centre. Šiemet gegužę Vilniuje su verslo delegacija lankėsi Kazachstano susisiekimo ministras Maratas Karabajevas. Reguliariai rengiami Kazachstano ir Lietuvos jungtinės kelių transporto komisijos ir Transporto darbo grupės posėdžiai. Be geležinkelių ir kelių transporto, pradėtas bendradarbiavimas oro transporto srityje.

Antra, Kazachstano įmonės į Lietuvos pramonę investuoja dešimtis milijonų eurų, įskaitant tepalų gamyklos statybą. Kadangi Lietuva yra viena iš ES lyderių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje, kviečiame jūsų įmones dalyvauti vystant žaliuosius projektus, bendradarbiauti retųjų iškastinių metalų gavyboje ir perdirbimo srityje, taip pat steigiant bendras įmones.

Trečia, aprūpinimo maistu saugumas. Kazachstanas, turėdamas potencialą didinti maisto gamybą, šioje srityje vaidina svarbų vaidmenį. Esame vieni iš dešimties didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų, kasmet tiekiančių į pasaulinę rinką daugiau nei 5 mln. tonų kviečių ir 1,5 mln. tonų miltų. Taip pat išliekame vieni didžiausių linų sėklų gamintojų ir aliejinių kultūrų eksportuotojų. Atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius ir žemės ūkio produktų tiekimo į Europą sutrikimus, mūsų šalių bendradarbiavimo stiprinimas šioje srityje yra labai svarbus.

Ketvirta, mokslas ir aukštasis išsilavinimas. 2023 m. rugsėjį, pasirašius memorandumą, prasidėjo praktinis abiejų šalių nacionalinių mokslų akademijų bendradarbiavimas. Lietuva garsėja į praktiką orientuotu mokslu bei aukštos kokybės aukštuoju mokslu Kazachstano jaunimui priimtinomis sąlygomis. Jūsų šalyje studijuoja daugiau nei 220 studentų iš Kazachstano. Mūsų Vyriausybė sudaro sąlygas atidaryti universitetų filialus mūsų šalyje. Kviečiame Lietuvos aukštąsias mokyklas bendradarbiauti tiek steigiant savo filialus, tiek sudarant sąlygas Lietuvos jaunimo studijoms Kazachstane.

- Astanos ir Vilniaus bendradarbiavimo plėtra - logistika bei tiesioginiai skrydžiai tarp Kazachstano ir Lietuvos - reali tik pasibaigus Ukrainos konfliktui?

- Bendradarbiavimas tranzito ir transporto sektoriuje bei logistikos maršrutų diversifikavimas yra prioritetinė sritis. Kazachstanas nepriklausomybės metais plėtojo savo tranzito ir transporto potencialą. Tai - sąmoninga šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, vystymosi strategija. Be geležinkelių ir kelių infrastruktūros statybos, valdome terminalus užsienio uostuose - pagrindiniuose eksportuojamų krovinių tranzito taškuose: Batumyje (Sakartvelas), Lianjungange (Kinija), Ventspilyje (Latvija), Konstantoje (Rumunija), taip pat sausajame doke Siane (Kinija).

Daugiau nei 80 proc. sausumos tranzito Kinijos-Europos koridoriumi eina per Kazachstano teritoriją. Kviečiame Lietuvos verslininkus dalyvauti įgyvendinant infrastruktūros projektus Kazachstane, o krovinių vežėjus - išnaudoti turimą tranzito potencialą, įskaitant ir Transkaspijos tarptautinio transporto maršruto (TTTM) kryptimi.

Potencialą turi ir turizmo sektorius. Nuo sovietinių laikų Kazachstanas žino garsias Lietuvos sanatorijas ir kurortus, teikiančius pasaulinio lygio paslaugas. Mūsų šalis irgi siūlo svečiams daugybę paslaugų: nuo ekskursijų viduramžių Turkestane iki raketų paleidimo aikštelės Baikonure, viešnagę stebuklingoje Ustyurt plynaukštėje, maudynes Kaspijos jūros vandenyse ir šiuolaikines slidinėjimo trasas Šymbulake.

Tačiau yra du probleminiai klausimai. Pirma - kazachams sunku gauti Šengeno vizas, o lietuviai, kaip ir visi ES šalių piliečiai, gali atvykti į Kazachstaną be vizų ir būti mėnesį. Deramės su Europa dėl Šengeno vizų išdavimo kazachams procedūros supaprastinimo, tad mums svarbi Lietuvos parama šiuo klausimu.

Antra problema - tiesioginių skrydžių trūkumas. Įvykiai Ukrainoje užkirto kelią planuotam „Wizz Air" tiesioginių skrydžių „Astana-Vilnius" ir „Almata-Vilnius" paleidimui 2022 m. Nepaisant to, šis klausimas išlieka aktualus ir buvo aptartas neseniai vykusio Kazachstano susisiekimo ministro vizito į Vilnių metu.

- Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas ir Lietuva - mums pelninga vežti krovinius šiuo maršrutu?

- Sujungdamas Kiniją su ES, TTTM atveria naujas prekybos ir investicijų galimybes. Praėjusių metų pabaigoje, palyginti su 2022 m., TTTM maršrutu gabenamų krovinių apimtis padidėjo 65 proc. (2023 m. - 2,76 mln. t; 2022 m. - 1,7 mln. t).

Astanos nuomone, transporto klausimai yra svarbiausia sritis ne tik mums, bet ir ES, daugiausia dėmesio skiriant Kaspijos jūros regiono maršruto plėtrai ir perėjimui prie Viduriniojo koridoriaus, kuriamo pagal „Europos pasauliniai vartai" iniciatyvą. Užsienio partneriai suinteresuoti maršruto, jungiančio Europą ir Centrinę Aziją, plėtra. Šių metų sausį Briuselyje vykusiame investicijų forume „Global Gateway" ES įsipareigojo į TTTM investuoti 10 mlrd. eurų. Europos investicijų bankas su Kazachstanu, Kirgizija ir Uzbekistanu bei Kazachstano plėtros banku pasirašė susitarimo memorandumus, kurių bendra suma - 1,47 mlrd. eurų.

2023 m. Kazachstano „Temir Zholy NC", Sakartvelo bei Azerbaidžano geležinkeliai pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, skirtos daugiarūšio transporto plėtrai TTTM, įsteigimo, kad būtų galima teikti vieno langelio paslaugas maršrutu Kinija - Europa / Turkija - Kinija.

Mums svarbu, jog Lietuvos tranzito potencialas neliktų nuošalyje nuo šių krovinių srautų, todėl 2023 m. birželį prie Asociacijos prisijungė ir Lietuvos įmonė „LTG Cargo". Šis žingsnis jau duoda rezultatų: „LTG Cargo" siūlo reguliarų konteinerių gabenimą maršrutu Kaunas (Lietuva) - Slawkow (Lenkija). 2024 m. pirmąjį ketvirtį eksporto geležinkeliais pervežimai iš Kazachstano į Lietuvą ir tranzitas per Lietuvą padidėjo 5,4 proc. ir siekė 62,3 tūkst. tonų.

- Kiek pastebime, stiprėja Kazachstano ir Kinijos bendradarbiavimas. Kas tai lemia?

- Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš trisdešimt metų išsprendėme šimtmečiais buvusią sienų žymėjimo problemą, o šiandien tiek Kinijos, tiek kitų šalių, ypač - kaimyninių, atžvilgiu vykdome pragmatišką ir į gerus santykius orientuotą politiką. Astanos užsienio politika orientuota keturiomis pagrindinėmis kryptimis: Vakarų šalys, Kinija, Rusija ir Azijos šalys. Visoms joms skiriamas vienodas dėmesys, nes jeigu viena kryptis ims „šlubuoti", tai atsilieps ir likusioms.

Taip pat Astanos ir Pekino santykiai stiprinami prezidentiniu lygmeniu. Kinija, po ES, yra didžiausias Kazachstano verslo partneris, prekių apyvarta su kuriuo praėjusiais metais siekė 31,5 mlrd. JAV dolerių iš bendros 139,8 mlrd. sumos. Kinai patenka į investuotojų Kazachstane TOP-10, bendrai dirbame ties naujojo „Šilko kelio" projektu ir planuojame plėsti eksportuojamų prekių sąrašą, kad jis apimtų ne tik iškastines žaliavas, bet ir žemės ūkio produkciją. Vis aktyviau ir sėkmingiau veikia Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Šiuo metu jos narėmis yra 9 šalys, o per liepą vyksiantį susitikimą narių padaugės iki 10.

Astanos nuomone, globalios iniciatyvos, būtų jos vakarietiškos ar ateitų iš Rytų, papildo viena kitą ir Eurazijos centre padeda spręsti šiandien ypač aktualias logistikos ir tiekimo grandinių problemas.

- Kazachstanas išsaugojo santykius su Rusija, bet bendradarbiauja ir su Vakarais. Kaip viską suderinate?

- Tai irgi lemia veiksnių visuma. Kazachstanas vykdo savarankišką, šalies interesus atitinkančią, ne vakarietišką, kinišką ar rusišką, o prokazachišką politiką ir turi aiškią nuostatą konflikto Ukrainoje klausimu. Mūsų nuomone, jis turi būti sprendžiamas taikiai, laikantis JTO standartų ir gerbiant teritorinio šalių vientisumo principus.

Be to, mes su niekuo nekonfliktuojame, o pasisakome už abipusiai naudingų santykių vystymą. Tą supranta tiek Rusija, tiek Vakarai. Pastarieji mato potencialias bendradarbiavimo galimybes ne tik tranzito, bet ir naudingųjų iškasenų, tokių kaip nafta, dujos ar uranas, srityse.

Atskira sritis - žalioji Kazachstano politika ir kritiškai svarbios naudingosios iškasenos. Pastarųjų mūsų šalis turi 18 iš ES patvirtinto 34 sąrašo, todėl apie skaitmenizacijos ir žaliosios energetikos plėtrą svajojančiai Europai esame ypač svarbūs partneriai.

- Vakarai Rusijai taiko sankcijas, bet vis atsiranda, kas padeda jas apeiti. Kaip Astanai sekasi spręsti šią problemą?

- Kazachstanas neprisijungė prie antirusiškų sankcijų ir niekada nepritarė bandymams spręsti tarptautines problemas tokiu būdu. Kita vertus, mes nenorime sulaukti antrinių sankcijų, todėl darome viską, kad mūsų šalis nebūtų naudojama jų apėjimui.

Neseniai Astanoje lankėsi ES atstovas sankcijų užkardymo politikai Deividas O‘Salivanas, kuris patvirtino, kad mato šalies pastangas užkirsti kelią sankcijų apėjimui. Šioje sferoje aktyviai bendradarbiaujame su visa ES, įskaitant ir Lietuvą, keičiamės informacija ir darome viską, kad draudimai veiktų. Visgi reikia suprasti, kad, turint ilgiausią pasaulyje sausumos sieną su Rusija (7500 km) ir daugiau negu 50 pasienio patikros punktų, tai nėra labai lengva.