Kijevas sutiks su kompromisais?

Prabilta apie pokyčius

Pasak leidinio šaltinio, anksčiau ukrainiečiai norėjo besąlygiško Rusijos pasidavimo, tačiau dabar pripažįsta nuolaidų poreikį. „Sandoris turėtų būti naudingas ir Rusijai", - sakė neįvardytas šaltinis.

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) atsisako leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms panaudoti Vakarų ginklus smūgiams gilyn į Rusijos teritoriją, o jei respublikonas Donaldas Trampas (Donald Trump) laimės rinkimus, padėtis Kijeve gali dar labiau pablogėti. Tačiau ukrainiečiai nesitiki stebuklų ir iš demokratės Kamalos Haris (Kamala Harris) pergalės.

„Nepriklausomai nuo to, ar D.Trampas, ar K.Haris ateis į valdžią, amerikiečiai lėtai, bet užtikrintai trauksis, - teigė Ukrainos valdininkas. - Žmonės nebenori kovoti. Karą lydinti neteisybė gali suskaldyti visuomenę."

Leidinys priminė, kad Ukraina neteko dešimčių tūkstančių žuvusiųjų, o tarp civilių yra sužeistų, dingusių be žinios ar paimtų į nelaisvę. Keli milijonai ukrainiečių pabėgo į užsienį, skyrybų skaičius auga, o gimstamumas mažėja. Vadinti šią situaciją „demografine krize" būtų per silpnas įvertinimas - šalis „kraujuoja", pažymi „Spiegel".

Praėjusią savaitę „Financial Times" (FT), remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Vakarų diplomatai ir vis daugiau Ukrainos valdininkų sutaria dėl galimybės išspręsti konfliktą su Rusija „teritorijos mainais į narystę NATO" principu. Ukrainos prezidento kanceliarija šią informaciją pavadino nesąmone, pabrėždama, kad apie tai niekada nebuvo kalbėta.

Prieš tai FT rašė, kad kelionės į JAV metu naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiga susitikimuose su Vakarų kolegomis aptarė galimus Kijevo kompromisus. A.Sibiga laikėsi pragmatiškesnės pozicijos dėl galimų derybų pagal „teritorijos mainais į saugumą" principą nei jo pirmtakas Dmytro Kuleba.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Georgijus Tihijus vėliau teigė, kad FT informacija yra melaginga, ir Kijevas stebisi, kas yra suinteresuotas skleisti tokius naratyvus. „Negali būti jokių kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo", - tuomet pabrėžė G.Tihijus.

Vokiečiai pasakė „Ne"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu (Olaf Scholz) paprašė leisti šalies ginkluotosioms pajėgoms smogti gilyn į Rusiją panaudojant tam ir Vokietijos ilgojo nuotolio raketas „Taurus", bei pritarti Kijevo pagreitintam priėmimui į NATO, rašo „Bild" cituodamas šaltinius.

Pasak laikraščio, O.Šolcas ignoravo V.Zelenskio prašymus: jis kategoriškai neatsisakė, bet ir nepateikė teigiamo atsakymo. Šaltinis pridūrė, kad JAV prezidento Dž.Baideno sprendimas atidėti susitikimą Ukrainos klausimais Ramšteino formatu dėl uragano „Miltono" buvo tik pasiteisinimas. Iš tiesų Amerikos lyderis nenori atvirai kalbėti apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą lapkritį JAV vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse.

Pasak karo eksperto, Bundesvero universiteto Miunchene profesoriaus Karlo Masalos (Carlo Masala), V.Zelenskis su dviem pagrindiniais Ukrainos „pergalės plano" reikalavimais taip ir nepasistūmėjo į priekį. „Šiuo atžvilgiu jo turas po Europą nebuvo sėkmingas", - pabrėžė K.Masala.

V.Zelenskio ir O.Šolco susitikimas įvyko spalio 11 d. Berlyne. Iš pradžių buvo manoma, kad Ramšteino formato susitikimas bus surengtas Vokietijoje per prezidento Dž.Baideno valstybinį vizitą spalio 10-13 dienomis. Tačiau po to, kai pastarasis atidėjo kelionę dėl uragano, buvo nuspręsta atidėti susitikimą, nauja jo data vis dar nežinoma.

V.Zelenskio „pergalės planas"

V.Zelenskis paskelbė apie visišką parengtą „pergalės planą" rugsėjo 18 d. Tą patį mėnesį jis buvo pristatytas Amerikos vadovybei. Kaip rašė „The Times", per susitikimą su Dž.Baidenu rugsėjo 26 d. V.Zelenskis asmeniškai paprašė panaikinti apribojimus smūgiams gylin į Rusiją vakarietiškais ginklais, tačiau galiausiai paliko Baltuosius rūmus nusivylęs.

„The Wall Street Journal" šaltiniai tarp Amerikos ir Europos valdininkų teigė, kad Vašingtonas V.Zelenskio plane neišvydo nieko naujo. Pasak aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūno, planas iš esmės apima Ukrainos poreikius mūšio lauke, politines transformacijas šalies viduje ir ekonomiką, tačiau jame nėra konkrečių pasiūlymų, kaip pasiekti pergalę prieš Rusiją.

Kijevo „pergalės planas" susideda iš keturių punktų: saugumo garantijos Ukrainai, panašios į abipusės gynybos paktą dėl narystės NATO; Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kursko regione tęsimas; prašymo dėl konkrečių šiuolaikinių ginklų patvirtinimas; tarptautinė finansinė parama Ukrainai.

Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Myhailo Podoliakas pažymėjo, kad planas apima investicijų į karinę gamybą šalyje didinimą, sankcijų auditą Rusijai bei Ukrainos galimybę savarankiškai pasirinkti savo vaidmenį pasaulio politikoje ir prisijungti prie bet kokių aljansų.