1 nuotr.Pekinas viliasi atkurti diplomatinius santykius su Lietuva, gerbiant „vienos Kinijos“ principą. Taip teigiama Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėjos Fang Mei penktadienį išplatintame pranešime spaudai.
„Nors ir turime skirtumų kai kuriais klausimais, konfrontacija ir izoliacija sukels tik dar daugiau nesusipratimų ir klaidingų sprendimų. Neprarandame pasitikėjimo Kinijos ir Lietuvos santykiais ir nuoširdžiai tikimės, kad jie vėl sugrįš į įprastas vėžes“, – išplatintame pranešime spaudai teigia F. Mei.
„Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą. Tikiu, kad tai yra bendras abiejų šalių tautų siekis, atitinkantis esminiams bei ilgalaikiams Lietuvos interesams. Remiantis lietuvišku posakiu, po lietaus ir vėl spindi saulė“, – pridūrė ji.
Tokia pozicija buvo išplatinta Europos Komisijai (EK) ketinant apsispręsti, ar Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) tęsti bylą dėl ekonominės prievartos prieš Lietuvą. Ekonominius ribojimus Pekinas taikyti ėmė Lietuvai dar 2021 m. leidus Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių tęsiasi pastaruosius 4 metus. Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių. Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
ELTA primena, kad PPO bylos prieš Kiniją nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi ES kreipimąsi.
Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas, tad Lietuva apie bylos ateitį turėtų sužinoti dar šį sausį.
Kinija teigė, kad sprendimas pavadinti naująją atstovybę Lietuvoje „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės šalies atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, 2022 m. vasarį kreipėsi į PPO dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
