2 nuotr.Pirmą kartą per visą Meksikos istoriją šalies vadove buvo išrinkta moteris. 61 metų Klaudija Šeinbaum Pardo (Claudia Sheinbaum Pardo), valdančiosios politinės partijos „Morena" kandidatė, surinko 58 procentus rinkėjų balsų. Ji aplenkė kitą ambicingą ponią - Sočitl Galves (Xochitl Galvez), dešiniųjų atstovę.
Naujoji Meksikos prezidentė - politikė, mokslininkė fizikė, mokslų daktarė, klimato aktyvistė, feministė. Ir tiesiog žavi moteris. Supažindiname su išrinktosios Meksikos prezidentės, kurią meksikiečiai vadina tiesiog Klaudija, įdomiausiais biografijos faktais.
Jos protėviai - judėjai
Klaudija Šeinbaum - ne meksikietė, o žydų emigrantų palikuonė. Močiutė ir senelis iš tėvo pusės - iš Lietuvos, o mamos tėvai - iš Bulgarijos, iš kurios išvyko bėgdami nuo nacių. Šeinbaumų namuose tradicijos buvo gerbiamos: ten visada buvo švenčiamos svarbiausios žydų šventės ir mėgstama žydiška virtuvė.
Būsimosios prezidentės mama - garsi mokslininkė biologė, o tėvas inžinierius chemikas visada vaikus skatino domėtis mokslu. Jaunystėje K.Šeinbaum rimtai mokėsi baleto, skambino gitara bei lankė irklavimo treniruotes. Nacionaliniame autonominiame Meksikos universitete, kur anksčiau studijavo ir dėstė jos mama, Klaudija baigė gamtos mokslų fakultetą, įgijo daktaro laipsnį, parašė keletą monografijų.
Laimėjo „kruviniausius" rinkimus
Klaudijos pergalė yra sensacija, nes moteris valdžioje- visai nebūdinga Meksikai. Čia iš kartos į kartą kultivuojamas „mačizmas" - vyrų viršenybė. O tai, kad tauta panoro, jog šaliai vadovautų silpnosios lyties atstovė, aiškiai rodo žmonių mentaliteto pokyčius.
O 2024 metų rinkimus, tiksliau, rinkimų kovą meksikiečiai vadina „kruviniausia". Ji vyko kriminalinių kartelių nuožmios priešpriešos laikotarpiu, kai rinkimais buvo bandoma pasinaudoti savo įtakai sustiprinti. Keli šimtai vietos politikų, visuomenės veikėjų ir žurnalistų tapo nusikaltėlių grupuočių persekiojimo objektais. Nuo 2023 m. rugsėjo visoje šalyje buvo nužudyta per 80 žmonių, susijusių su rinkimais, iš jų 34 - kandidatai į vietos valdžios institucijas.
Šešeri metai - ir taškas
Prezidento kadencija Meksikoje ilga - šešeri metai. Šalies vadovas negali būti perrinktas, jį turi pakeisti kitas žmogus.
Klaudijos pirmtakas, 70-metis buvęs prezidentas Andresas Manuelis Obradoras (Andrés Manuel Lėpez Obrador) kurį ji, beje, visada labai palaikydavo) ketino pakeisti šią taisyklę, tačiau jam nepavyko. O kadangi Klaudija - jo politinė bendražygė, bendras šalies kursas per artimiausius šešerius metus vargu ar pasikeis. Meksika laviruos tarp JAV, su kuriomis, pasak Klaudijos, stengiasi palaikyti draugiškus santykius, ir jų priešininkių.
Miestas tapo saugesnis, bet kyšiai imami
Išrinktoji Meksikos prezidentė pirmiausia garsėja savo įnašu į aplinkosaugą. Klaudija didžiuojasi tuo, kad ir jos pastangomis oro taršą pavyko sumažinti beveik 30 procentų. 2000-2006 m. ji buvo aplinkos apsaugos ministrė. 2007 m. K.Šeinbaum, JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertė, tapo viena iš kolektyvinių Nobelio premijos laureatų: premija buvo skirta už globalinės klimato kaitos padarinių tyrimus.
O būdama Meksikos sostinės merė, Klaudija sprendė dvi pagrindines šalies ir Meksiko problemas - nusikalstamumo ir korupcijos. Jai tai neblogai pavyko: nusikalstamumo lygis sumažėjo, o kyšininkavimo visai išgyvendinti nepavyko - deja, korupcija šioje šalyje yra tvirtai įsigalėjusi „tradicija".
Prieš keletą metų interviu vietos žiniasklaidai Klaudija sakė, kad nori šalyje sukurti naują tikrovę, nes Meksika atsidūrė gilioje krizėje. „ Šalis yra tai, kas mane skatina veikti, o ne asmeninės ambicijos".
Atsisakys prezidentinio lėktuvo
Kaip žadėjo prieš rinkimus, išrinktoji prezidentė žada tęsti ankstesnio prezidento iniciatyvas, tarp kurių - didelės investicijos į transporto infrastruktūrą, sveikatos apsaugos ir atsinaujinančiosios energetikos plėtojimas. Be to, ji žada peržiūrėti naudingųjų iškasenų gavybos koncesijas atsižvelgiant į vietos gyventojų interesus, aprūpinti šalį kukurūzais be GMO, planuose - bendradarbiavimo su JAV plėtojimas, taip pat prekybos narkotikais ir nelegalios migracijos klausimais.
Ir pagaliau K.Šeinbaum žada kovoti su skurdu, įsteigti universalią stipendiją moksleiviams ir studentams bei didinti minimalų atlyginimą. Visa tai politikė žada įgyvendinti griežčiausio taupymo sąlygomis, o dėl to, kaip ir jos pirmtakas, yra pasirengusi net atsisakyti prezidentinio lėktuvo.
Meilę rado internete
K.Šeinbaum universitete aktyviai dalyvavo studentų judėjimuose, domėjosi socialinėmis temomis. Būtent tada ji ir susipažino su būsimuoju vyru - Studentų tarybos lyderiu Karlosu Imasu Gispertu (Carlos Imaz Gispert). Jie susituokė, kai Klaudijai buvo 24 metai. Su vyru Karlosu būsimoji prezidentė gyveno beveik 30 metų. Beje, politikoje jos vyras laikėsi kairiųjų pažiūrų. Pora išsiskyrė 2016-iais, pasak jos, abipusiu sutarimu.
Įdomu, kad Klaudijos ir Karloso dukra taip pat nuėjo mamos pėdomis ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Be jų abiejų vaiko Klaudija užaugino ir vyro sūnų iš pirmosios santuokos, užaugęs berniukas tapo režisieriumi. Tačiau dviejų politikų sąjunga galų gale iširo.
Pernai Klaudija vėl susisaistė vedybiniais saitais. Jos naujas išrinktasis -Chesus Marija Tariba (Jesus Maria Tarriba Unger), Meksikos banko finansinės rizikos analitikas. Chesus - jos pirmoji meilė, ji su juo susitikinėjo jau universitete iki santuokos su Karlosu, bet paskui jie išsiskyrė, kai vaikinas išvyko studijuoti į JAV. Jie nebendravo daug metų, o būdami jau solidaus amžiaus susirado vienas kitą socialiniame tinkle ir po 32 metų atnaujino santykius. 2024 m. gegužės 31 dieną, likus porai dienų iki prezidento rinkimų, 61 metų K.Šeinbaum socialiniame tinkle pranešė vėl ištekanti.
K.Šeinbaum Pardo papasakojo žurnalistams, kad vėl užkariauti Chesuso širdį jai padėjo meksikietiškas patiekalas sevičė (žalia žuvis laimo marinade). Ji jį gamina puikiai, nors dėl užimtumo negali sau leisti nuolatos stovėti prie viryklės.
Ši istorija patvirtina posakį, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį, bet paneigia kitą teiginį - kad dukart įbristi į tą pačią upę yra neįmanoma.
