Kokios Kamalos Haris galimybės įveikti Donaldą Trampą?

2020 m. ji norėjo kovoti dėl prezidento posto, tačiau atsiėmė savo kandidatūrą. O 2021 m. lapkričio 19 dieną 1 val. 25 min. ji perėmė valstybės vadovo įgaliojimus, kai Dž.Baidenui buvo taikoma anestezija. Iki šiol ji nedažnai galėjo pristatyti savo požiūrį, kuris, įsigilinus, kartais gerokai skyrėsi nuo demonstruojamo Dž.Baideno.

Abortai - visoje šalyje

Dar būdama senatorė K.Haris gynė visuotinę šalies moterų teisę į abortus, kurią Aukščiausiasis Teismas panaikino 2022 metais. 2024 m. kovą ji apsilankė klinikoje, besispecializuojančioje šioje srityje, kas buvo pirmasis antrojo asmens valstybėje vizitas į tokią instituciją.

„Ji griežčiau negu Dž.Baidenas pasisako už teisių reprodukcinėje srityje gynybą. Ir, aišku, jai bus palankiau kalbėti šiomis temomis", - pažymėjo leidinys „Politico".

K.Haris pasiūlė Teisingumo ministerijai griežčiau kontroliuoti valstijų vykdomą politiką. Jos nuomone, valstijos, prieš priimdamos naujus įstatymus, galinčius turėti įtakos abortų atlikimui, visuomet turėtų gauti Teisingumo ministerijos leidimą.

Klimatas ir „žaliasis" kursas

K.Haris buvo viena iš rezoliucijos „Naujasis žaliasis kursas", kurią prezidentas Dž.Baidenas įvertino kaip per daug radikalią, bendraautorių. Jos planai numatė per 10 metų pereiti prie 100 proc. švarios energetikos.

Ji taip pat paragino uždrausti naftos ir dujų gavybos būdą hidrauliniu ardymu (gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo būdas, kai gręžinyje, dirbtinai sukėlus didelį slėgį, uolienų storymėje atveriami plyšiai ir į juos įspaudžiamas vandens, smėlio ar dirbtinių kietų dalelių ir cheminių medžiagų mišinys, siekiant padidinti uolienų storymės laidumą ir produktyvumą). Dž.Baidenas buvo prieš visišką embargą. „Šiemet minėtas klausimas tapo ypač svarbus, atsižvelgiant į Pensilvanijos, kur tokia kasyba praktikuojama, statusą ir į tai, jog ji yra viena iš nedaugelio valstijų, kuriose Dž.Baidenas galėjo tikėtis perrinkimo", - nurodė „Politico".

Kaip pažymi laikraštis, jie abu siūlė išleisti beprecedentes sumas kovai su klimato kaita ir pertvarkyti JAV ekonomiką taip, kad vietoje iškastinio kuro būtų naudojami ekologiški energijos šaltiniai. Visgi teigiama, kad K.Haris norėjo eiti dar toliau. Jos 10 trilijonų JAV dolerių vertės klimato planas būtų nustelbęs Dž.Baideno bendras federalines išlaidas klimatui, energetikai, infrastruktūrai ir technologijoms, kurios, kaip manoma, būtų siekusios 1,6 trln. JAV dolerių.

Nurašykite studentų skolas

K.Haris pasisakė už nemokamą mokslą kolegijose. Ji numatė panaikinti mokesčius visiems studentams, kurių studijos trunka dvejus metus, ir viduriniajai klasei priklausantiems studentams, kurie ketverius metus studijuoja valstybinėse įstaigose.

Dž.Baideno pasiūlymas buvo ne toks radikalus. 2020 m. jis teigė, kad rems nemokamą ketverių metų mokslą valstybinėse kolegijose ir universitetuose, tačiau tik šeimoms, kurių metinės pajamos yra mažesnės negu 125 000 JAV dolerių.

Be to, K.Haris, kaip Kalifornijos prokurorė, pareikalavo nurašyti skolas komercinių kolegijų studentams. Iš pradžių Dž.Baidenas skeptiškai vertino jos iniciatyvą, bet vėliau ją palaikė.

Beje, nuo 2014 m. ji santuokoje su advokatu Daglasu Emhofu (Douglas Emhoff), o 2024 m. žurnalas „Forbes" jų turtą įvertino 8 mln. JAV dolerių.

Daugiau kontrolės dirbtiniam intelektui

K.Haris savo politinę karjerą pradėjo Silicio slėnyje, o daugelis jos buvusių kolegų nemažai pasiekė informacinių technologijų srityje. Ji atviriau už Dž.Baideną ragina nustatyti reguliavimą, kuriuo būtų siekiama pašalinti dirbtinio intelekto grėsmes, įskaitant išmaniąsias vaizdo klastotes, algoritmų šališkumą bei dezinformaciją.

„Praktika parodė, kad, nesant reguliavimo ir griežtos vyriausybės priežiūros, kai kurios technologijų įmonės pelną iškelia aukščiau už klientų gerovę, mūsų bendruomenių saugumą ir mūsų demokratijų stabilumą", - pareiškė K.Haris per praėjusių metų lapkritį Didžiojoje Britanijoje vykusį viršūnių susitikimą saugumo ir dirbtinio intelekto klausimais.

Prezidentas Dž.Baidenas priešingai - siekė valdyti dirbtinio intelekto įmones per savanoriškai įgyvendinamus standartus.

Prieš Ramiojo vandenyno partnerystę ir susitarimus su Kanada bei Meksika

Kaip kandidatė į Senatą 2016 metais K.Haris priešinosi Ramiojo vandenyno partnerystei (Trans-Pacific Partnership, TPP). Tai - lengvatinis prekybos susitarimas tarp Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių, siekiant sumažinti tarifų kuriamas kliūtis, dėl kurio susitarė dar prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija. Tačiau jau 2017 m. Donaldo Trampo (Donald Trump) vadovaujama JAV pasitraukė iš TPP jos neratifikavusi (dabar joje dalyvauja 11 valstybių).

K.Haris citavo profsąjungų ir aplinkosaugininkų nuogąstavimus, kad susitarimas perkels darbo vietas į mažas pajamas gaunančias šalis, tokias kaip Vietnamas.

Viceprezidentė taip pat balsavo prieš JAV, Kanados ir Meksikos susitarimą, kuriuo D.Trampas pasiūlė pakeisti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį. „Valdant K.Haris administracijai, jokia prekybos sutartis, jeigu ji nesaugotų mūsų aplinkos ir Amerikos darbininkų, nebūtų pasirašyta", - tikino politikė.

Užsienio politika ir spaudimas B. Netanjahu

O štai tarptautiniais klausimais Dž.Baidenas ir K.Haris sutaria geriau. Tuo pačiu metu ekspertai pripažįsta, kad jos kukli patirtis negali būti lyginama su Dž.Baideno. Štai kodėl, pasak buvusio Pentagono ir NATO pareigūno Džimo Taunsendo (Jim Townsend), kaip viceprezidentė ji buvo priklausoma nuo savo patarėjų užsienio politikos ir gynybos klausimais.

„Ketverius metus ji mokėsi pas prezidentą Dž.Baideną, kurį galima vadinti vienu labiausiai tarptautinėje politikoje patyrusių prezidentų Amerikos istorijoje", - „Politico" sakė vienas iš administracijos pareigūnų.

Kita vertus, K.Haris turi patirties dalyvaujant svarbiuose tarptautiniuose renginiuose, kur ji pakeisdavo JAV prezidentą. 2023 m. ji vietoje Dž.Baideno dalyvavo ASEAN viršūnių susitikime. Ji taip pat du kartus pakeitė savo viršininką saugumo konferencijoje Miunchene. Galiausiai K.Haris vadovavo amerikiečių delegacijai neseniai vykusioje konferencijoje dėl Ukrainos Biurgenstoke, Šveicarijoje, kur ji šeštą kartą susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Prieš tai, būdama senatorė, ji ketverius metus buvo Žvalgybos ir Nacionalinio saugumo komitetų narė, pelnydama kolegų pagyrimus už protingą požiūrį į slaptų tarnybų darbą. 2017-2018 m. ji aplankė Afganistaną, Iraką, Jordaniją ir Izraelį.

Kaip pripažįsta „Politico", K.Haris yra kritiškesnė Izraelio atžvilgiu nei Dž.Baidenas. „Privačiai ji išreiškė nuomonę, kad Dž.Baideno administracija turėtų užimti griežtesnę poziciją Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) atžvilgiu, nes civilių aukų skaičius Gazoje auga", - sakė šaltinis.

Viceprezidentė ne kartą yra sakiusi, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą jos konfrontacijoje su Rusija tiek, kiek reikės. Ji griežtai kritikuoja Kiniją, nors buvo susitikusi su Kinijos lyderiu Si Dzinpingu. Tačiau jis nepritaria kontaktams su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Čen Unu. Vienu metu K.Haris sveikino branduolinį susitarimą su iraniečiais, iš kurio vėliau D.Trampas pasitraukė.

K.Haris taip pat reikalauja apriboti karinę pagalbą ilgametei Vašingtono sąjungininkei Artimuosiuose Rytuose Saudo Arabijai, o jos kritika Turkijai gali apsunkinti bendravimą su partneriais regione. Tačiau K.Haris, kurios motina buvo indė, užmezgė ryšius su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

2022 metų balandį ji buvo neribotam laikui įtraukta į Rusijos sankcijų sąrašą.

Komentaras:

Profesorius, mokslų daktaras, istorikas Arūnas Gumuliauskas pabrėžė, kad Dž.Baideno sprendimas pasitraukti iš prezidentinės rinkimų kovos buvo logiška pabaiga.

„Tai buvo seniai aišku ir klausimas buvo - kada? Demokratų partija buvo atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje ir jiems teko skubėti, todėl spaudimas Dž.Baidenui stiprėjo. Jiems pagaliau pavyko, tačiau K.Haris, mano nuomone, netaps tokia priešininke D.Trampui, kokios tikisi demokratai. Ne tas kalibras ir politinis svoris. Be to, Dž.Baidenas buvo ramesnis ir nuosaikesnis, dėl savo konservatyvių pažiūrų sulaukęs net tos pačios K.Haris kritikos. Pasigilinus į jos pačios pažiūras, į jos skelbiamą ideologiją, akivaizdu, kad turime reikalų su apie prezidento postą svajojančia tikra leftizmo atstove, todėl nelabai tikiu, kad Amerikoje leftizmas nugalės ir amerikiečiai pasuks tokiu keliu", - pabrėžė profesorius.

Visgi jis akcentavo, kad situacija rinkiminėje kovoje keičiasi, nes leftistinės jėgos bando konsoliduotis. „Tai rodo ir viešas Alekso Sorošo raginimas susivienyti apie K.Haris ir nugalėti D.Trampą. K.Haris jau užsitikrino reikiamą demokratų partijos paramą, todėl dabar jos „prastūmimui" bus pajungti pinigai ir įtakos, nes laiko iki lapkričio liko ne tiek jau daug ir tai yra bene paskutinė demokratų galimybė dar kažką pakeisti. Be to, demokratai nelabai turi iš ko rinktis. B.Obama pats į politiką negrįš. Sklandė kalbos, kad jis gali mėginti prastumti savo sutuoktinę Mišelę, bet, kaip parodė Hilari Klinton (Hilary Clinton) pavyzdys, tai nėra geras variantas", - sakė A.Gumuliauskas.

Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasipildė rinkiminės kovos „arsenalas". „Demokratai ir taip turėjo ką prikišti D.Trampui, o dabar jie galės jį papildomai atakuoti tais pačiais „ginklais", kuriuos jis naudojo prieš Dž.Baideną. Nes dabar pačiam D.Trampui kliudys jo amžius, o demokratai galės skelbti, kad jis neatlaikys antrosios kadencijos, nes jos pabaigoje jo fizinė ir psichinė būklė, tikėtina, bus tokia pat, kokia šiandien yra tik trimis metais vyresnio Dž.Baideno. Čia negelbės ir potencialus viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance), nes, nors viceprezidentas turi nemažai įgaliojimų, faktiškai jis retai būna įtakingas", - pabrėžė profesorius.

Jo nuomone, lapkritį vyksiančiuose rinkimuose turėtų laimėti D.Trampas, tik kova bus įdomesnė. „Žaidimo į vienus vartus" nebeliko. Dabar bus ir iššūkių, ir atsakų į juos, bet manau, kad amerikiečiams šie du kandidatai nėra tapatūs tiek politinio svorio, tiek pažiūrų atžvilgiu. D.Trampas yra sunkioji figūra, kuri turėtų laimėti. Turėtų, bet, kaip žinome, prognozės ne visuomet išsipildo", - priminė A.Gumuliauskas.

Žymiai įdomesni, pasak jo, turėtų būti artimiausi rinkimai po šiųmečių. „Logiška, jeigu juose respublikonų partijos kandidatu taptų Dž.D.Vensas. Jį per šią kadenciją užaugins, jis apsitrins Baltuosiuose rūmuose, supras, ką reiškia būti valstybės vadovu, ir su tokia patirtimi bus mestas į lemiamą mūšį. Kito varianto beveik nėra. Tiesa, jeigu respublikonų kandidatas kaip ir aiškus, tai demokratams šia linkme teks gerokai padirbėti. Šiuo metu jie tinkamo žmogaus neturi", - apibendrino A.Gumuliauskas.