Neseniai centrinėje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė sensacinga publikacija - rašyti nelabai mėgstančio Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo straipsnis, kuriame autorius įrodinėja, kad šalies valdininkai, žinantys valstybės paslaptis, neturėtų būti išleidžiami į užsienį. Tačiau mažai kas tiki, kad tokias idėjas čečėnų lyderis išmąstė savarankiškai, be Kremliaus pagalbos.
Tik pasirodžius straipsniui Rusijos diplomatinės tarnybos gerokai išsigando, mat joms puikiai žinoma, kad R.Kadyrovo lūpomis padėtį dažnai „zonduoja“ aukščiausi Rusijos politikai. Todėl netrukus čečėnų lyderio viešųjų ryšių atstovai puolė aiškintis, kad R.Kadyrovas anaiptol nieko apie dabartinius valdininkus ir politikus nenorėjo pasakyti, o kalbėjo tik apie tuos, kurie jau pasitraukė iš aktyvios veiklos.
Straipsnyje R.Kadyrovas aiškina, kad užsienio pasų neturėtų teisės gauti ne tik valdininkai, bet ir, pavyzdžiui, atominių povandeninių laivų vadai ir net buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kuris Austrijoje turi pasistatęs prašmatnią rezidenciją, tačiau kitados turėjo išsamią informaciją apie Rusijos sostinėje esančias priešlėktuvinės gynybos pozicijas, slėptuvių bei komandinių centrų išdėstymą.
Be to, Čečėnijos vadovas primena, kad neseniai paslaptingomis aplinkybėmis miręs Borisas Berezovskis yra buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotoju, tad britų specialiosios tarnybos velionio oligarcho seifuose gali aptikti dokumentų, kurie niekada neturėtų patekti į jų rankas.
R.Kadyrovas taip pat nurodo aktyvius opozicionierius ekspremjerą Michailą Kasjanovą ir buvusį vicepremjerą Borisą Nemcovą, kurie nuolat laisvai važinėja į užsienį ir gali perduoti tai, ką jie sužinojo turėdami laisvą priėjimą prie valstybės paslapties grifą turinčių duomenų.
Daugelis politikų bei apžvalgininkų netiki, kad tokius dalykus R.Kadyrovas galėjo sugalvoti pats. Juolab kad jis pats savo žirgus laiko Dubajuje ir mėgsta ten nuvykti į žirgų lenktynes, be to, savo autoritetą tarp islamą išpažįstančių čečėnų jis palaiko reguliariai vykdamas į piligrimų pamėgtą Meką. Todėl manoma, kad R.Kadyrovas galbūt išsakė tai, ką norėtų išsakyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis yra suinteresuotas, kad į valstybės vadovų nemalonę pakliuvę valdininkai netektų galimybės susikurti „atsarginio oro uosto“ kur nors užsienyje. Ypač po B.Berezovskio istorijos.
Juk pastaraisiais metais V.Putinas uždraudė valdininkams turėti nedeklaruoto nekilnojamojo turto užsienyje. Be to, valdininkams, jų žmonoms ir vaikams uždrausta turėti užsienio bankų sąskaitas bei obligacijų. Rusijos prezidentas mąsto pragmatiškai: jeigu valdininkai, generolai ar politikai negalės tikėtis, kad kur nors Londone jų laukia prašmatnios vilos ir bankų sąskaitos, tai neišvengiamai jie susies savo ateitį su valdžia pačioje Rusijoje. Juk tame pačiame Londone dabar gyvena tiek daug pasiturinčių išeivių iš Rusijos, kad pusiau juokais šis miestas jau vadinamas „Londongradu“.
Absoliutaus lojalumo Rusijos valdžia reikalauja ir iš nevyriausybinių organizacijų: jau antrą mėnesį Generalinė prokuratūra ir mokesčių inspektoriai masiškai tikrina visuomenininkus, ar jie negauna finansinės paramos iš užsienio. Pagal naujausią Kremliaus pasiūlytą įstatymą tokios iš užsienio finansuojamos organizacijos turi viešai pripažinti esančios „užsienio agentūromis“. Pirmieji pažeidėjai jau surasti ir jiems gresia solidžios baudos.
Šiame kontekste Kipro, kuriame daugelis turtingų rusų laikė savo daugiamilijonines sąskaitas, atvejis buvo naudingas V.Putino administracijai: ji parodė, kad jokie iš šalies išvežti pinigai negali būti saugūs. O štai premjero Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymas Tolimuosiuose Rytuose steigti nuosavą „mokesčių rojų“ tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad R.Kadyrovo straipsnyje išdėstytos mintys greičiausiai priskirtinos kitiems autoriams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
